RĖKYVOS EŽERO PROBLEMOS |
| Statiniai tekstai - Apie Aukurą |
|
Ko gero nėra Lietuvoje kito tokio miesto, kaip Šiauliai, kuriame tyvuliuotų 1179 ha ploto ežeras. Tai dešimtas pagal dydį Lietuvoje liekaninės kilmės Rėkyvos ežeras, pradėjęs egzistuoti prieš 12-14 tūkstančių metų. Jis visas apjuostas aukštapelkinių durpynų bei miškų su durpingu dirvožemiu, kuriuos, tolstant nuo ežero, pakeičia užpelkėjusios pievos.
Rėkyvos ežero problemos Ko gero nėra Lietuvoje kito tokio miesto, kaip Šiauliai, kuriame tyvuliuotų 1179 ha ploto ežeras. Tai dešimtas pagal dydį Lietuvoje liekaninės kilmės Rėkyvos ežeras, pradėjęs egzistuoti prieš 12-14 tūkstančių metų. Jis visas apjuostas aukštapelkinių durpynų bei miškų su durpingu dirvožemiu, kuriuos, tolstant nuo ežero, pakeičia užpelkėjusios pievos. Pagrindinės Rėkyvos ežero problemos yra ežero krantų ardymas, jo seklėjimas, baseino mažėjimas bei kasmet sausuoju metų laikotarpiu Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio bei kituose durpynuose, miškeliuose bei pievose su durpingu dirvožemiu kylantys gaisrai. Tyrimais nustatyta, kad prieš du šimtmečius Rėkyvos ežero vandens lygis 2,4 metrais buvo žemesnis nei šiuo metu. Pakilus vandens lygiui ežere prasidėjo stiprus durpinių krantų ardymas. Labiausiai krantai nuardyti šiaurinėje ir vakarinėje ežero dalyje. Dėl ardymo visame ežere yra labai daug perplautų durpių. Lengvas durpinis sapropelis daugiausia nusėda užuovėjinėje pietinėje ežero dalyje, todėl čia ežeras seklesnis, pakrantė uždumblėjusi. Paskaičiuota, kad, pakilus ežero vandens lygiui, buvo nuardyta apie 420 ha pelkių ir durpės pasklido po visą ežerą. Rėkyvos pelkių kompleksas priklauso Žemaičių aukštumos rytinės papėdės pelkių rajonui, kur kažkada telkėsi pusė didžiųjų Lietuvos aukštapelkių. Jų neaplenkė antropogenizacija – sausinamos pelkės, kasamos durpės. 1962 metais buvo nusausinta Lieporių pelkė, 1964 metais durpių eksploatacijos laukai įrengti pietinėje ežero dalyje. Dėl sausinimo ir durpynų eksploatacijos sumažėjo ežero baseinas. Prieš durpynų eksploataciją takoskyrinis ežero baseinas užėmė 31,3 km2 plotą, o dabar tik 19,4 km2 – iš jų 11,8 km2 užima ežeras. Ežerą maitinančios sausumos liko tik 7,4 km2 . Vienintelė iki šiol nenusausinta ir gerai išsilaikiusi yra pietvakarinėje ežero dalyje esanti Rėkyvos pelkė. 1992 metais vertingiausia Rėkyvos pelkinio komplekso 1638 hektarų ploto dalis buvo paskelbta botaniniu-zoologiniu draustiniu. Tačiau 1997 metais draustinio plotas buvo sumažintas iki 807 hektarų. Draustinyje saugomas pelkinis kompleksas su būdingais augalais ir gyvūnais. Dabartinė draustinio teritorija aprėpia tik nedidelę dalį vertingos Rėkyvos aukštapelkės. Tai vienintelė Šiaulių apylinkėse išlikusi aukštapelkė, prie kurios glaudžiasi pelkinis pušynas, šlapi, užmirkę juodalksnynai, o sausesnėse vietose auga beržynai. Čia galima sutikti daug retų ir nykstančių, į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktų augalų ir gyvūnų rūšių. Šiandien buvusioje draustinio dalyje intensyviai kasamos durpės, o esamo draustinio augalija ir gyvūnija kasmet skursta, dėl pažeisto drėgmės režimo ir dažnų gaisrų. Draustinio pašonėje auga Gegužių, Lieporių, Verdulių, Verduliukų, Šlepkų kaimai. Šios pelkės augalinė danga, nežiūrint tam tikro apsausėjimo išlaikė būdingus aukštapelkių augalijos ir gyvūnijos bruožus. Vidurinėje draustinio dalyje įsikūrusios bendrijos yra natūralios, turinčios visus vakarų Lietuvos aukštapelkių floros ir faunos bruožus, atspindinčius ilgą jų formavimosi laikotarpį. Ši aukštapelkė yra paskutinė iš didelio Rėkyvos pelkių komplekso aukštapelkių, kurios formavosi apie 4 tūkstančius metų ir yra šių vietų holoceno augalijos ir klimato kitimo metraštis. Pelkė, kaip savarankiška ekosistema, yra biotopas natūraliai aukštapelkių augalijai, kuri sparčiai nyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Viena iš svarbiausių aukštapelkynų augalijos nykimo priežasčių yra gaisrai. Jie dažniausiai kyla nusausintose ežero pakrančių pelkėse, o pavojingiausi yra tie, kurie kyla pakrantės pelkinėje juostoje, skiriančioje ežerą nuo eksploatuojamo durpyno. Nuo 1999 metų, kasmet šios vietovės durpynuose kyla vidutiniškai apie 4 gaisrus. 2004 m. buvo 8 gaisrai, kurių metu išdegė daugiau nei 18 ha durpyno. 2004 metais balandžio 18 d. Rėkyvos ežero pakrantėje kilęs gaisras buvo vienas iš pavojingiausių per pastaruosius metus. Gaisras išsiplėtė 7 ha plote.. Gaisras, kilęs nuo palikto degti laužo, gamtai padarė daugiau nei 20 tūkst. Lt nuostolių. Šiaulių miesto savivaldybė, nagrinėdama Rėkyvos ežero ir jo prieigų problemas, įgyvendina praktines apsaugos ir tvarkymo priemones: · 1998 m. buvo parengtos Rėkyvos ežero naudojimo ir priežiūros taisyklės; · 1999 m. buvo parengti priešprojektiniai pasiūlymai Kulpės upės aukštupio ekologinėms problemoms spręsti, kuriuose buvo išnagrinėtos Rėkyvos ežero krantų ardymo bei ežero vandens balanso problemos; · 2003 m. buvo parengtas labiausiai ardomos šiaurinės Rėkyvos ežero pakrantės sustiprinimo techninis projektas, kuriame pateikti techniniai sprendiniai labiausiai ardomoms 1 km ilgio šiaurinės ežero pakrantės vietoms sustiprinti bei sprendiniai sumažinti ežero vandens nutekėjimą Lieporių pelkei sausinti skirtais grioviais, taip pat nagrinėta šalia Rėkyvos ežero eksploatuojamo durpyno galima įtaka ežero vandens balansui; · 2004 m. Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis, pagal parengtą techninį projektą pradėti vykdyti šiaurinės Rėkyvos ežero pakrantės tvirtinimo darbai. 2004 m. savivaldybė darbams vykdyti skyrė 100 tūkst. Lt, už kuriuos sutvirtinta 300 m ežero pakrantės, 2005 m. taip pat skirta 100 tūkst. Lt, už kuriuos bus sutvirtinta dar apie 300 m ežero pakrantės. Visos šiaurinės ežero pakrantės tvirtinimo darbus numatoma baigti vykdyti 2006 m, skiriant jiems dar 115 tūkst. Lt. Rėkyvos teritorija patenka į valstybinės reikšmės bei interesų sritį. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šių metų gegužės 5 d. Valstybės žiniose paskelbė apie konkursą Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio tvarkymo planui parengti. Jis yra rengiamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų ir bus vienas iš dokumentų, užtikrinsiančių Rėkyvos ežero ir jo apylinkių darnų vystymąsi. Stabilią ežero bei jo apylinkių būklę ateityje gali užtikrinti tik kompleksinės ežero bei jo prieigų būklės pagerinimo priemonės, bei praktinė veikla, kurią organizuotų ir joje dalyvautų Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės nariai, Šiaulių miesto bei rajono gyventojai, valdžios atstovai, aplinkosaugininkai, kiti specialistai. Žygio aplink Rėkyvos ežerą ataskaita 2005 m. liepos 9 – 10 d. Žygio tikslas: apeiti Rėkyvos ežerą ir aprašyti grėsmes ekosistemai. Organizatoriai: Rėkyvos bendruomenė Stebėjimo būdai: Apeinant aplink ežerą pasauliui sužymėti pastebėjimai ant topografinio žemėlapio M 1:10000 apie kranto pobūdį, augmeniją, įdomius gamtos reiškinius ir ekosistemai daromą žalą. Aprašymą parengė: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ narys Darius Ramančionis žygio metu. Rėkyvos gyvenvietės pliažas. Pliažas gan tvarkingas, yra rekreacinė įranga, gelbėtojų namelis, tiltas. Gausiai lankomas. Už pliažo pakrantėje yra šiukšlių, laužaviečių. Apleisti buvę „Šiaulių energijos“ pastatai, kurie dominuoja Rėkyvos ežero pakrantės kraštovaizdyje. Prie kranto betoninės aušinimo sistemos liekanos pavojingos vaikams, nes įkritus į vandenį sunku būtų išlipti. Ežero pakrantė apaugusi nendrėmis, plaukioja apie 100 kirų pulkas. Tai rodo galimą organinių teršalų ar nuotekų išleidimo vietą. Už „Padangų remonto dirbtuvių“ tvoros šiukšlynas. Suverstos pavojingos atliekos: padangos, popierius, užteršta tara. Sklinda aitrus sieros kvapas. Reikia paraginti šeimininkus susitvarkyti arba bausti. Riedulys ant kurio iškalta „1930 m. VI.13 Skrisdamas žuvo šiame ežere karo lakūnas viršila Kairaitis Antanas“. Pilko granito akmuo su skaldymo žymėmis. Matmenys: 3,5x2,5x1,2 m (neskaitant kas po žeme). Tokių matmenų akmenį savivaldybė turėtų paskelbti vietinės reikšmės kraštovaizdžio vertybe. Reikia išaiškinti akmens pavadinimą bei užrašyti žmonių prisiminimus apie su akmeniu susijusias istorijas. AB „Rėkyva“. Teritorija tvarkingai prižiūrima. Palei geležinkelį nešienaujamos aukštos žolės. Galimas gaisro židinys. Betoninis molas – prieplauka. Gali būti savavališkas statinys, svetimkūnis kraštovaizdyje. Plaukioja negyvi 3 pūgžliai. Ant kranto naujai pastatytas namas, mėtosi padangos. Kelias į durpių laukus. Prasideda miškas. Žemapelkė. Auga viksvos, žinginys, beržai, juodalksniai. Saugotinas biotopas. Iš ežero išteka upelis (griovys). Reikėtų išaiškinti pavadinimą, kilmę ir kur teka. Raistšilis. Ryškūs ledų suformuoti 3-4 priekrantiniai volai iki 0,4 m aukščio. Už 4-5 m. nuo priekrantinio volo liūliuojanti žemapelkė. Auga nendrės, meldai, žinginiai, asiūkliai. Saugotinas biotopas. Atvira žemapelkė palei ežerą 30-40 m. pločio. Vyrauja viksvos, kiminų kupstai, spanguolės, švyliai, tekšės, varnauogės, žydi gegužraibės, saulašarės, auga žemos pušelės. Labai vertingas ir saugotinas biotopas su retų augalų bendrijomis. Toliau už žemapelkės raistšilis. Ant kelių metrų pločio priekrantinio volo atkarpomis auga juodalksniai, beržai, aukštos viksvos. Ežero įlanka priaugusi vandens augalijos. Priekrantė išsausėjusi. Eina kvartalinė linija į durpyno lauką. Su lyg šita linija iki 1980 m. baigdavosi durpių gavybos laukas, už kurio tęsdavosi aukštapelkė. Tarybiniais metais, neatsižvelgus į Rėkyvos botaninio – zoologinio draustinio statusą, buvo praplėsti durpynų laukai aukštapelkės sąskaita. Buvo sunaikinta keli šimtai hektarų aukštapelkės. Reikia pastebėti, kad apie 2000-uosius metus buvo pakeistos draustinio ribos atsisakant Karpiškų, Vilkurių pelkių ir kasamų durpyno laukų. Iki tol draustinis apėmė dvigubai didesnį plotą su visais Rėkyvos durpių laukais ir jų prieigose esančiomis pelkėmis. Kasami durpyno laukai. Traktoriai purena durpę. Durpių siurbliai siurbia paviršiuje išdžiuvusias durpes į orą keldami stulpus dulkių. Lauką juosia gilus griovys. Eilėmis kaladėmis sukrautos džiūti gabalinės durpės. Savaitgalį kaitroje dirba durpyno darbininkai. Tolumoje stūkso durpių kalnai. Oficialus naudojamo durpyno plotas 560 ha. Žemėlapyje pažymėtas durpynų plotas dvigubai didesnis. 1/3 durpyno nenaudojamas, 1/3 kasama durpė gabalais, 1/3 intensyviai kasama. 1993 m. vasara gaisras durpyne buvo trečias gaisras pagal nuostolius respublikoje tais metais. Apie 1000 ha laukas pustomas vėjų ir kaitinamas saulės. Durpių dykuma. Visa tai prieš 20 metų buvo pilna gyvybės aukštapelkė. Krante durpių ir dumblo sąnašynas, daug privirtusių medžių. Priekrantiniai volai iškyla iki 1 m. aukščio. Toliau nuo kranto raistšilis. Pasitaiko pavienių laužaviečių. Nedideli išdegusios pakrantės plotai. Dabartinio durpyno riba sutampa su kvartaline linija. Durpyno apsauginė juosta iki ežero susiaurėja iki 200 metrų. Šiaušos upelio ištakos. Liūliuojanti žemapelkė su gausia augalija. Už upelio prasideda aukštapelkės iškilimas. Dėl sausros aukštapelkė išsausėjusi. Aukštapelkė sparčiai užželianti medžiais tačiau išlaikiusi biotopui būdingą augalų rūšinę sudėtį. Dėl išvartų sunkiai praeinama. Puikus laukinės gamtos pavyzdys vertas išsaugojimo. AB „Rėkyva“ užsakymu yra paruoštas, bet nepatvirtintas Rėkyvos botaninio – zoologinio draustinio tvarkymo specialusis planas, kuriuo norima įteisinti durpyno plėtrą aukštapelkės sąskaita. Aukštapelkę reiktų įteisinti, kaip Natura 2000 buveinę. Šis europinės svarbos statusas įpareigotų vyriausybę išsaugoti šią aukštapelkę. Senosios durpyno duobės apaugusios gausia įvairiarūše augalija. Link ežero eina keliai ir takai nuo Šlepkių, Gegužių, Verdulių kaimų. Gausiai žmonių lankoma teritorija. Padaugėja laužaviečių, šiukšlių. Išminti takeliai. Pelkę išraižyta sausinimo griovių. Prie kranto plaukiojančios negyvos žuvys gali būti brakonieriavimo ar užterštumo pasekmė. Raistas prieina prie pat ežero. Priekrantės žemapelkės siaura juosta apaugusi viksvomis, karklais, beržais, alksniais. Palei krantą ir per raistą ištrypti platūs takai. Daug laužaviečių ir šiukšlių. Didelė lankytojų apkrova. Pabalių pliažas. Smėlio paplūdimys. Seklus atabradas virš 50 metrų. Gausiai lankomas paplūdimys nepakankamai prižiūrimas. Prie pat vandens laužavietės, daug šiukšlių. Nėra rekreacinės įrangos, neįrengta infrastruktūra. Automobiliai statomi vandens apsauginėje 20 m. juostoje. Stovi apsilupinėjęs stendas raginantis tausoti gamtą. Už paplūdimio prasideda akmenimis tvirtinta pakrantės juosta. Tvirtinama pakrantė akmenimis ir betoniniais blokais. Palei krantą tiesiamas kelias. Pilamos statybinės atliekos. Sunaikinta turtinga biologine įvairove priekrantės pelkės juosta. Neįrengtos poilsio aikštelės, šiukšlės, laužavietės. Miške matosi gaisro požymiai: apdegę medžių kamienai, krūmai, miško paklotė. Sekliu atabradu žmonės nubrenda į ežerą apie 200 m. Po ežerą plauko jachta, vandens motociklas, kateris tempia vandens slidininką. Gerai matosi kaip kitapus ežero naudojami durpyne kyla dulkių stulpai į kelių šimtų metrų aukštį purenant durpes (lyginant pagal medžių aukštį ). Horizonte keliauja 3 aukšti dulkių stulpai. Durpynas yra vakarinėje ežero pusėje. Pustomos durpės, vakarų vėjų pernešamos į ežerą, gali gerokai prisidėti prie ežero uždumblėjimo. Erozinis ardomas krantas. Pakibę krantai. Gilios duobės ant išminto tako. Iš vandens kyšo vandens nudailinti kelmai. Toliau nuo kranto aukštapelkė: viržiai, gailiai, švyliai, berželiai, tekšės, pušelės, vaivorai, spanguolių kupstai. Apdegę pušų kamienai liudija buvusį gaisrą. Dėl sausros pelkė gerokai išdžiuvusi. Iškyšulys. Priešais matosi sala. Erozinis plaunamas krantas. Pakrantėje gausu gražiai vandens nugludintų šaknų. Daug laužaviečių. Per pelkę likusios medinių polių kelio liekanos. Kulpės upelio ištakos. Upelio srovė teka ežero link! Priežastis – sausra. Tai reiškia, kad daug mažiau vandens Kulpės upe patenka per reguliuojamą užtvanką į Talšos ir Ginkūnų ežerus. Per Kulpę tiltelis be turėklų – pavojingas. Prasideda Bačiūnų kolektyviniai sodai. Šiukšlių krūvos. Pakrantė užžėlusi karklais ir nendrėmis. Tai gali būti susiję su iš sodų išleidžiamomis nuotekomis. Bačiūnų pliažas gausiai lankomas. Keli šimtai poilsiautojų. Jokios infrastruktūros ar rekreacinių įrenginių. Prie kranto šiukšlių krūvos. Sunkiai prabrendama žemapelkė (7-8 ha) palei krantą su gausiais nendrių, švendrių, karklų sąžalynais, bebravietėmis. Sunkiausiai praeinama ir mažiausiai žmonių paliesta Rėkyvos ežero pakrantės atkarpa. Jachtų klubas. Pakrantė sutvirtinta. Stovi jachtos ir kitos plaukiojimo priemonės. Pakrantėje garažai plaukiojimo priemonių sandėliavimui. Pakrantė užtverta. Palikti varteliai praėjimui. Intensyviai rekreacijai naudojama teritorija pereinanti į Rėkyvos pliažą. Parengė: Darius Ramančionis |
