KLAIPĖDOS KULTŪROS PAVEDO KOMISIJA PRIE KULTŪROS PAVEKDO DEPARTAMENTO

Pranešimas spaudai

2009-02-07

Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų nuomonė dėl administracinės reformos

Gargžduose 2010 m. vasario 6 d. įvykusi Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų konferencija konstatavo, kad šiuo metu pradėta vykdyti administracinė reforma, kurios eigoje turėtų būti suformuoti regionai, rengiama pažeidžiant LR ir tarptautinius teisės aktus, nuo pagrindinės informacijos apie galimus projektus nušalinus suinteresuotą visuomenę, neužtikrinus galimybės jai dalyvauti svarstymo eigoje. Konferencija pabrėžė, kad ruošiant administracinę reformą, būtina suderinti ekonominius Valstybės interesus su istoriniu pagrindu susiformavusių etnokultūrinių regionų išsaugojimu, rasti optimalų, neintegruota į didžiuosius miestus regioninės savivaldos funkcionavimą.

Konferencijoje, kuri buvo atstovaujama 17 Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų, buvo apžvelgtos istorinės abiejų etnokultūrinių regionų susiformavimo aplinkybės ir jas sąlygoję motyvai, ir šių procesų pasekmėje susklostė minėtų regionų savitumai, sudarantys svarbią dabartinių Lietuvos valstybės vertybių dalį. Konferencijoje buvo priminta, kad visuomeninės organizacijos visų vykusių administracinių reformų eigoje reiškė ypač gyvą susidomėjimą, tai išreikšdamos ir eile rezoliucijų. Deja, ypač vykdant dabartinę administracinę reformą yra jaučiamas ypač didelis ją rengiančių Valstybės institucijų nenoras bendradarbiauti su suinteresuota visuomene. Siekiant klaidinti visuomene viešumu, yra pranešama apie įvykstančius renginius, skirtus administracinei reformai, tačiau net neužsimenama apie galimų reformų turinį, apie jas rengiančius asmenis ar jų grupes. Tai reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą visuomenės nušalinimą nuo tiek nuo informacijos apie galimos reformos projektų turinio, tiek ir nuo suinteresuotos visuomenės dalies dalyvavimo minėtų projektų aptarime. Be to, žiniasklaidoje atsispindinti baigtinė politikų nuostata, kad reformoje nebus atsižvelgiama į etnografinius principus, konferencijos dalyviams kėlė ypač didelį susirūpinimą, nes taip pažeidžiamos iš LR Konstitucijos  kylančios LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos, tarp kurių yra pabrėžiama ir „...Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą...“ (LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlis, I dalis, 4 sk.). Be to yra pažeidžiama ir visa eilė kitų LR įstatymų bei Valstybės įsipareigojimų tarptautiniams teisės aktams. Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad tokia praktika rodo, jog atsakingos Valstybės institucijos nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, sąmoningai atsisako stiprinti kultūros vertybių apsaugą.

Konferencija, apibendrindama savo darbą priėmė rezoliuciją, kurią buvo nuspręsta išsiųsti LR Prezidentei, LR Seimo pirmininkei bei LR Seimui, jo komitetams, frakcijoms ir politinėms partijoms, LR Ministrui pirmininkui bei LR Vyriausybei.