Sąšaukos esmė |
|
|
|
|
Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ir sujungti baltų tautas bei žemes. Kiek turim vienybės? Amžinoji ugnis kūrenta aukuruose reiškė bendruomenės gyvybę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Kiekvienas ant kalvų lai uždega ugnis. Rudens lygiadienyje sulygus dienai su naktimi, šviesai su tamsa – sulygime pamiršę nuoskaudas, pyktį, negandas, kad išliktume ir klestėtume. Prisiminkime, kas savasčiai brangiausia: žemę, kalbą, tikėjimą. Baltų genčių palikuonys turi bent vieną bendro kraujo lašą nuo pirmųjų pramotės ir protėvio. Tūkstančių metų istorija prisimindami permastykime ir perpraskime kas išliko. Kurkime ateitį, kad po tūkstančio metų mūsų vaikaičiai dėkotų protėviams už garbę vadintis baltais, sarmatų ir aisčių palikuonimis.
|










