2012 m. sausio 29 d. (sekmadienį) kviečiame į Pusiaužiemio žygį po Kurtuvėnų regioninį parką. Per Pusiaužiemį (sausio 25 d.) iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir prie urvo pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei ne – tai ilga. Tad einam pažiūrėti kaip gyvena barsukas ant Naisių kalvos.

11.30 val. renkamės Kurtuvėnuose prie dvaro svirno. Kas vyks be savo auto, autobusas iš Šiaulių išvyksta 10.55 (Šiauliai – Užventis). Paliekame automobilius ir išeiname lankyti barsuką ir kitas įdomias vietas: Kurtuvėnų senkapį, Gumbučių milžinkapį, Naisių kalvą (pažiūrėsime ką pranašauja barsukas), akmenį su „Dievo pėda“ ir kt. Apie 8 km. Pakeliui pietausime. Vaišinamės kas kuo turi pasiėmę iš namų. Apie 17.00 val. grįžtame į Kurtuvėnus (autobusas į Šiaulius 17.30). Pasirūpinkite slidėmis (jei bus sniego), rogėmis, šiltais drabužiais, avaline, alkio bei troškulio malšinimo priemonėmis. Laukiame atvykstant. Praneškite apie dalyvavimą nurodydami vardą, pavardę, tel., el. paštą telefonu 868612612 (Darius Ramančionis), el.paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

Pusiaužiemis, Kirmėlinė

Sausio 25 diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Buvo sakoma, kad sausio 25 d. iš žiemos miego atsibundanti meška ir apsiverčianti ant kito šono. Jeigu apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį, taria dar toli esant pavasarį, vėl gulasi ir užmiega. Tada ir pavasaris būnąs vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė žmonėms. Jeigu diena ūkanota, ir meška nemato šešėlio, tada mano, jog jau metas keltis, ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tuomet kita žiemos pusė būnanti šiltesnė, o pavasaris ankstyvas. Tad liaudis sausio 25 d. laikė Pusiaužiemiu.

Liaudies tikėjimai aiškiai rodo šį kalendoriaus momentą buvus naujo virsmo metu. Manyta, kad šią dieną gyvatės atgyja ir iš girių šliaužia į namus, avilyje pradeda vaikščioti bitės. Todėl kai kur ta diena dar vadinta kirmėline, kirmių diena ir Krikštais. Mokslininkai daro išvadą, kad ta diena aiškiai siejasi su senovine pagoniškąja Kirmių švente, kai prie vaišių stalo buvo kviečiami naminiai žalčiai tam, kad, visų valgių paragaudami, juos pakrikštytų, vadinasi, palaimintų, kartu palaimindami žmonių naujųjų metų darbus ir jų vaisius. Vadinasi, Krikštai turėję būti metų pradžios šventė. Tada suprantama, kodėl žmonės tokią didelę reikšmę skyrė kai kuriems tos dienos draudimams.

Palangiškiai žemaičiai vengė tądien iš miško malkų vežtis, kad kartu neparsivežtų kirminų, vabzdžių vikšrų, kurie paskui visus metus nuo lubų į dubenį krisią. Tą dieną ir vilnų neverpė, jų nekaršdavo, kad vasarą kandys drabužių nesuėstų. Varėniškiai dzūkai sausio 25-ąją bulvių nevalgydavo, kad jos vasarą nekirmytų. Priekuliškiai tą dieną vengė bet ką su kirviu dirbti, gręžti, sukti, vis bijodamiesi kandžių. Žemaičiai tądien būtinai papurtydavo sodo obelis, taip žadindami jas iš žiemos miego. Tikėjo tada būsiant didesnį obuolių derlių. Visa tai rodo senovėje šį metą buvus realaus posūkio į pavasarį pradžia ir žmones stengusis naują laikotarpį sėkmingai pradėti, kad pradžia lemtų visų metų sėkmę. XX a. antrojoje pusėje liaudiškasis sausio 25-osios svarbos prisiminimas išsitrynė iš žmonių atminties.

Into: www.day.lt