Tinklalapio struktūra...

MŪSŲ DRAUGAI

Šiaulių Universitetas

Lietuvos žaliųjų judėjimas

Žvejonė

Baltai.Lt

Lietuvos ornitologų draugija

Regioninis aplinkos centras


Šiaulių miesto savivaldybė

APLEISTI DVIRAČIŲ TAKAI

Mieste nėra vientiso dviračių takų tinklo. Dviratininkai priversti važiuoti intensyvaus eismo gatvėmis. Neskiriamos lėšos esamų dviračių takų priežiūrai. Daugelis takų yra ant sunykimo ribos. Į naujai rengiamus teritorijų planavimo dokumentus neįtraukiami dviračių takai, nenumatomos stovėjimo ir saugojimo aikštelės. Iš gamtos fondo skirtus pinigus dviračių takų vystymui Šiaulių miesto plėtros infrastruktūros skyrius siūlo skirti šaligatvių tiesimui. Nėra sistemingo požiūrio šiuo klausimu pas miesto administracija. Dėl dviračių takų tvarkymo nesikreipta į Valstybinį kelių fondą savivaldybės programoje.
Ką daryti?
1. Miesto administracijai gamtos fondo pinigus numatytus dviračių takams tiesti ir skirti dviračių takams. Numatyti lėšas esamų dviračių takų priežiūrai.
2. Miesto planavimo ir statybos skyriui rengiant teritorijų planavimo dokumentus numatyti dviračių takus, dviračių stovėjimo aikšteles.
3. Miesto administracijai kreiptis į Valstybinį kelių fondą dėl dviračių takų statybos ir priežiūros.

NEĮTEISINTI MIESTO PARKAI

Visi 18 miesto parkų nėra įteisinti ir neturi juridinio statuso. Parkų prieigose vyksta statybos, formuojamos individualių namų valdos. Yra patikslintas Šiaulių miesto parkų ir parkinių miškų miškotvarkos projektas. Tačiau jo nepakanka parkų riboms patikslinti ir įteisinti.
Ką daryti?
1. Šiaulių miesto planavimo ir statybos skyriui kuo skubiau patikslinti parkų ribas ir siūlyti miesto tarybai įteisinti 18 parkų.
2. Miesto savivaldybei įsteigti parkų priežiūrai ir tvarkymui eigulių etatus.

BLOGA MIESTO ŽELDINIŲ BŪKLĖ

Daugumos miesto želdinių būklė yra bloga arba patenkinama. Reikalinga tolydi želdinių kaita mieste, blogos būklės medžius pakeičiant naujais. Miestas neturi žaliųjų atliekų kompostavimo ir perdirbimo aikštelės. Biologinės atliekos yra vežamos į sąvartyną.
Šalia Šiaulių universiteto botanikos sodo ir žolės riedulio aikštynų neprižiūrimi želdinių plotai tapo dykvietėmis, atliekų pilimo ir savavališkų statybų vietomis. Ši sutvarkyta teritorija galėtų tapti parku ir poilsio vieta vietinių namų gyventojams.
Ką daryti?
1. Miesto aplinkos skyriui parengti miesto želdinių tvarkymo programą.
2. Miesto infrastruktūros skyriui suprojektuoti bei įrengti žaliųjų atliekų kompostavimo ir perdirbimo aikštelę. Susirūpinti reprezentacinių miesto vietų, tampančių dykvietėmis, tvarkymu.

UŽTERŠTAS ŠACHTINIŲ ŠULINIŲ VANDUO

Kalniuko, Medelyno, Pabalių mikrorajonų gyventojų dalis pasmerkti gerti užterštą vandenį iš šachtinių šulinių, nes juos nepasiekia vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Naujai projektuojamuose miesto rajonuose nėra įrengti centralizuoti vandentiekio ir fekalijų tinklai. Yra užprogramuojama dar viena ekologinė bomba.
Ką daryti?
1. Kuo skubiau spręsti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimo problema miesto rajonuose, kur žmonės naudoja užterštą šachtinių šulinių vandenį.
2. Miesto planavimo ir statybos skyriui suprojektuoti centralizuotus vandentiekio ir fekalijų tinklus miesto teritorijose, kur numatomos ar vykdomos individualios statybos.

NENAUDOJAMAS BIOKURAS VIEŠAJAME TRANSPORTE

Didžiausias oro teršėjas mieste - autotransportas, o ypač netvarkingas viešas transportas. Miesto autobusų parkas galėtų naudoti ekologišką biokurą (etenolį ir biodizeliną) ir tokiu būdu švarinti orą. Šią praktiką jau taiko kai kurie šalies miestai.
Ką daryti?
Autobusų parkui naudoti biokurą viešajame transporte.

MIESTAS BE TRANSPORTO VYSTYMO SCHEMOS

Neturint miesto transporto išvystymo schemos nėra galimybių spręsti oro užterštumo mieste problemų. Naujos degalų kolonėlės statomos ten, kur intensyviausias transporto srautas. Jos dažnai statomos žaliųjų miesto plotų sąskaita ir yra neekologiškos. Patvirtinta degalinių išdėstymo mieste schema diktuoja transporto vystymo schemos rengimą.
Ką daryti?
Miesto planavimo ir statybos skyriui pradėti rengti miesto transporto vystymo schemą.

MERDINTIS TALŠOS EŽERAS

Yra parengtas Talšos ežero ir tarptautinės irklavimo bazės išvystymo projektas. Šiame projekte yra numatomos priemonės Talšos ežero ekologinei būklei pagerinti. Labiausiai ežerą teršia paviršiniai, lietaus kanalizacijos vandenys ir į ją pajungtos nelegalios fekalijų nuotekos. Reikalingos priemonės surinkti ir nuvesti paviršinius vandenis aplenkiant ežerą.
Ką daryti?
Miesto plėtros ir statybos skyriui parengti projektą ir įrengti paviršinių vandenų nuvedimo aplink Talšos ežerą, arba pastatyti vietinius valymo įrenginius.