Tinklalapio struktūra...

MŪSŲ DRAUGAI

Šiaulių Universitetas

Lietuvos žaliųjų judėjimas

Žvejonė

Baltai.Lt

Lietuvos ornitologų draugija

Regioninis aplinkos centras


Šiaulių miesto savivaldybė

Kurtuvėnų regioninis parkas - įkurtas siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo, miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę įvairovę ir kultūros paveldą.Parko teritorijoje yra 30 ežerų, kurių dauguma susitelkę rytinėje parko dalyje Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje. Čia keliaudami pėsčiomis per kelias valandas galėsite aplankyti dešimt ežerų. Tai, kad vienoje vietoje koncentruojasi daug mažų ežerų, rodo, jog anksčiau čia buvo vienas didelis ežeras. Laikui bėgant dalis vandens nutekėjo, ežero pakrantės užpelkėjo, susiformavo mažesnių ežeriukų.

Maršrutas: Geluvos ež. (10) - Šermukšnyno ež. (1) - Raudoniuko ež. (2) - Barsukyno ozas - Barsukyno ež. (3)- Dubuko ež. (4) - Širvės ež. (5) - Zuikiškės ąžuolas (6) - Kurtuvos ež. (7) - Bijotės ež. (8) - Butiškės ež. (11) - Juodežeris (9) - Geluvos ež. (10)
Kelionės trukmė: keturias valandas (sparčiu žingsniu).
Maršruto ilgis: 10 kilometrų.
Ypatingos pastabos: guminiai batai reikalingi prie pelkėtų ežerų, bet nebūtini. Patartina turėti kompasą ir orentavimosi vietovėje įgūdžių.

3. Barsukyno ež.
Nuo Raudoniuko šiek tiek grįžome proskyna atgal: iki kitos proskynos dešinėje. Ta proskyna tarsi atsimuša į Šermukšnyno ežerą. Viena bėda ji gana apaugusi, todėl reikia gerai įsižiūrėti, kad jos nepražiopsotum. Taigi proskyna skinamės kelią į priekį. Netrukus prieiname statų šlaitą, apaugusį medžiais.
Tai - ozas (volas), juosiantis Barsukyno ežerą. Persiritus per volą, galima pasiekti Barsukyno ežerą. Apsidairykime volo viršūnėje.
Šiek tiek dešiniau šlaito sienoje atrasime keistų urvų. Tai barsukų urvai. Plėšrūs barsukėliai nepasirodo, nors čia įsikūrė visa jų kolonija. Šalia aptiksite tvarkingą barsukų "tualetą". Barsukų išvietės sudomintų ne vieną gamtos tyrinėtoją.
Pasidžiaugę atradimais, leiskitės šlaitu žemyn, arba bandykite prasibrauti per mišką ir masiekti Barsukyno ežerą. Aukštą volą lengviau bus apeiti iš kairės. Išeikite į tą patį kelią, kuriuo atėjote nuo Geluvos. Juo grįžtame iki takoskyros. Sukame dešiniau. Čia pat Barsukynas. Kelias automobiliu sunkiai pravažiuojamas, tačiau pėsčiomis gali patirti kelionės skonį.
Pro medžius kairėje pasirodis ežeras. Spėjama, kad dėl čia gyvenančių barsukų jį ir praminė Barsukynu. Pastovėkite ant kranto: paklausykite girgždančių medžių muzikos.
Pereiname kelią ir vėl lipame ant to paties volo, kuris juosia ežerą. Yra dvi versijos, kaip atsirado Barsukynas. Viena, kad jis - meteoritinės kilmės. Esą čia nukrito meteoritas, išrausė duobę, kurioje atsirado ežeras, o pakrantėje išliko didžiulis volas. Bet yra ir kita versija, jog tai - termokarstinis ežeras. Kai ištirpo didžiuliai ledynų luitai, palaidoti po žeme, žemė smego, o toje vietoje atsirado ežeras.

4. Dubuko ež.
Ant volo viršūnės einame į priekį, kol randame laiptus žemyn. Nusileidžiame į kelią, kuriuo palei Barsukyną traukiame toliau, prie Dubuko ežero. Jis - kairėje kelio pusėje. Labai rudas vanduo. Čia dažnai dūsta žuvys, nes mažytis ežeras įšąla. Dugne susikaupę daug dumblo.

5. Širvės ež.
Einame toliau tiesiai. Dešinėje atsiveria iškirstos kalvos. Mes tuoj sukame į proskyną dešinėje ir lipame ant tos kalvos. Per ją reikia perkopti, kad prieitume Širvės ežerą. Jis prasišviečia pro medžius kairėje.
Širvė labai žuvingas ežeras, gilus ir privatus. Beje, žemės prie ežero irgi privačios. Už naudojimąsi poilsiavietėmis čia renkamas mokestis.

Zuikiškės ąžuolas.

Žaliuojantis Kurtuvos ežeras nustebina savo grožiu.

6. Kurtuvos ež.
Einame į kairę, link Širvės ežero galo. Visą laiką veda takelis palei ežerą. Išėję į atvirą aikštelę poilsiui, radome smėlėtą miško kelią. Iš pradžių žingsniuojame tiesiai, vėliau laikomės kairės. Tolumoje girdisi pravažiuojančios mašinos naujuoju plentu į Kelmę. Viskas čia pat.
Keliai vėl šakojasi. Mes einame dešiniau, link plento. Rodyklė dešinėje nurodo, kur yra vienas iš gamtos paminklų Zuikiškės ąžuolas. Jo liemens apimtis - apie šeši metrai. Keliukas iki ąžuolo apaugęs dilgėlėmis, galima jį praeiti ir nepastebėjus. Įdėmiai pasidairome kairėje. Pro medžių lają matysime didžiulio ąžuolo siluetą.
Nuo Zuikiškės ąžuolo grįžtame atgal į kelią.

Kelias tiesiog atsimuša į Kurtuvos ežerą. Gražuolis ežeras apaugęs vandens žolėmis, baltosios lelijos skleidžia žiedus. Ežerą galima įsimylėti. Kurtuva - vienas iš tokių. Prie ežero yra mažytė užtvanka, už kelio čiurlena Kurtuvos upeliukas. Iki jo verta nusileisti, nes upeliuko dugne auga įdomūs vandens "grybai" - unikali gyvybės formą.

Eidami į priekį prie ežero radome improvizuotą rąstų tiltelį į salą. Iš jos gali šokti į vandenį.

7. Bijotės ež.
Mūsų maršrute dar liko keli ežerai. Einame tolyn, kelias apžėlęs. Mes tarsi apeiname Kurtuvos ežerą. Apaugusiu miško keliuku pasiekiame Bijotę. Kelias prie Bijotės veda ir į dešinę, ir į kairę. Ir ten, ir ten - paplūdimiai. Pavargę gali išsimaudyti ir pailsėti didžiausiame ir žuvingiausiame parko ežere.

8. Butiškės ež.
Šalia Bijotės ežero prie dešinėje pusėje esančio pliažo yra užžėlęs Butiškės ežeras. Jame galima išgirsti baubiant mažajį baublį.

9. Juodežeris.
Judame vieškeliu toliau. Sukame kairėn, vieškeliu einame nuo ežero. Visą kelią laikomės kairės. Vėliau svarbu nepražiopsoti kelio į dešinę. Ant jo mėtosi betoniniai blokai. Perlipę juos, keliuku prieiname dar vieną unikalų ežeriuką Juodežerį, kitaip Dvidugniu vadinamą. Mažytis, bet, sakoma, du dugnus turintis ežeras spindi tarsi saldainis.

10. Geluvos ež.
Vėl grįžtame į vieškelį. Atsimušame į kelią, laikomės dešinės. Kelionė baigėsi, nes kelias išvedė vėl prie Geluvos.