|
Tai vidurvasario šventė, kada būna trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena. Joninių laikotarpy yra pats gamtos suvešėjimas. Aišku, kad ir vaistingieji augalai tada turi daugiau gydomųjų savybių. Joninių naktis – burtų, magijos naktis, pilna paslapčių ir pavojų. Ji pasižymi laužų liepsnomis. Laužai kuriami ant kalnenių, kur geriau matyti. Pagonys laužus degindavę visą naktį, kad jų šviesa apšviestų laukus, kur visokios piktosios dvasios ir raganos skrajoja, mėgindamos pakenkti gyvuliams, bręstantiems pasėliams. Laužo šviesa baidykles nubaido. Per Rasas žmonės savo apeigose skyrė labai daug dėmesio vandeniui, kaip turinčiam galią ne tik apvaisinti žemę, bet ir suteikti jai jėgos duoti vaisius. Todėl dauguma Rasos švenčių apeigos, burtai, magiški veiksmai buvo atlikinėjami prie vandens ir su vandeniu. Tikėta, kad sergantis žmogus, išsimaudęs upėje, tekančioje į saulę (rytus), pasveiks. O sveikas žmogus apsivalys nuo ligų ir sustiprins sveikatą. Per Rasos šventę lietuviai ypač garbino rasą. Nusiprausus švenčių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavo skaistesnis. Merginos atsikeldavo anksti rytą, nusiprausdavo ir vėl eidavo miegoti, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą – vaikiną, paduodantį jai rankšluostį veidui nusišluostyti. Visuose tuose papročiuose atsispindi senovės žmonių filosofija, kuri išreiškia artimą žmogaus ryšį su gamta – rasa galinti atgaivinti ne tik augaliją, bet ir žmogų. Per Rasos šventę buvo garbinama suklestėjusi augalija. Jai buvo skiriama ypatinga reikšmė. Žmonės tikėjo, kad toje šventėje ar jos išvakarėse surinktos gėlės ar kiti žolynai turi magišką galią gydyti ligas, atnešti žmogui laimę. Todėl šventės išvakarėse merginos eidavo rinkti žolių – kupoliauti. Tautosakos šaltiniuose aiškinama, kad kupolėmis buvo vadinami žolynai, turintys gydomąją galią. Kas per esybė buvo kupolė? Manoma, kad kupolė buvo lyg moteriškos lyties antgamtinė būtybė, saulės išauginta dukra. Ilgiausios dienos apeigose garbinama deivė Rasa, greičiausiai buvo Kupolės duktė. Jos paskirtis buvo gaivinti augmeniją rasa. Iš tautosakos žinome, kad kupolių yra devynios rūšys. Iš jų merginos pindavo vainikus ir puošdavo savo galvas. Dažniausiai su jais burdavo vedybas. Tam tikslui merginos surinkdavo devyneriopų žolynų gėlių (kupolių), nieko nekalbėdamos nupindavo vainikus ir mesdavo per galvą į beržą, gluosnį ar obelį. Iš kelinto metimo vainikas užkibdavo ant medžio, po tiek metų tikėjosi ištekėti. Dar vienas paprotys vaikinams traukti vainikėlius iš vandens, kuriuos paleidžia mergelės. Kurios mergelės vainikėlį ištrauks, su ta ir tuoksis. Vainikai per Rasos šventę buvo pinami ne dėl pramogos. Jie turėjo gilią prasmę. Žmonių tikėjimu, vainike kaupėsi amžino augalijos gyvenimo jėga. Ji buvo nemirtingumo ir gyvųjų ryšių su mirusiaisiais, saulės simbolis. Kupoliavimo dainose stabuklingas žolynas yra su trimis šakomis, kurių viena žydi kaip Saulė teka, kita – Mėnulis rieda, trečia – kaip žvaigždelė žiba. Senovės lietuviai tikėjo, kad Rasos šventės vidurnaktį žydįs papartis. Bet paparčio žiedą esą sunku nuskinti, nes jis žydi tik vieną akimirką ir jį saugo baidyklės. Ieškotojus jos gąsdinančios kaukdamos, pasiversdamos gyvatėmis, plėšriais žvėrimis ir pan. Tačiau tą stebuklingą žiedą žmogus „rasdavęs“ nelauktai ir netikėtai. Rasos šventė baigdavosi vakare prie laužo, kuomet susirinkdavo apylinkių žmonės, šokinėdavo per laužą, šokdavo aplink ugnį, dainuodavo, linksmindavosi visą naktį. Šokinėjimas per ugnį bei šokimas aplink ją turėjo gilią maginę prasmę. Rasos šventės laužo ugnis, žmonių tikėjimu, apvalanti ne tik materialine, bet ir moraline prasme. Rasų dainos 1. Kupolio rože, kupolijyte, /2
Kupolio rože, kupolijyte./2
2. Kupolio rože, o kur buvai, Jonai? /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
3. Kupolio rože, o kur užtrukai? /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
4. Kupolio rože, rugeliu lauke. /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
5. Kupolio rože, o ka dirbai, Jonai? /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
6. Kupolio rože, kupolius roviau. /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
7. Kupolio rože, glabelius kroviau. /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
8. Kupolio rože, o kur buvai, Jonai? /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
9. Kupolio rože, turgely buvau. /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
10. Kupolio rože, ka pirkai, Jonai? /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
11. Kupolio rože, dudele, ponai /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
12. Kupolio rože, paduduoki, Jonai. /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2
13. Kupolio rože, nemoku, ponai. /2
Kupolio rože, kupolijyte. /2 1.Oi ta ta, kupalia graži,
Vai kur tu buvai, oi ta ta?
2.Oi ta ta, laukely buvau
Rugiu dabocie, oi ta ta.
3.Oi ta ta, dai ka rugeliai
Už vis gražesni, oi ta ta?
4.Oi ta ta, Jona rugeliai
Až vis gražesni, oi ta ta.
5.Oi ta ta, možna ženycies
Dai Joniukeliui, oi ta ta,
6.Oi ta ta, možna padaryt
Saldaus alucio, oi ta ta,
7.Oi ta ta, možna priprašyt
Mielu sveteliu, oi ta ta 1.Ar aš nesakiau tau, sesytele
Neik per linu laukeli žaliu linu laukeli.
2.Oi užkris užkris tau už kaseliu
Žaliu linu laiškelis, melynasis žiedelis.
3.Ne vienai dienai, ne valandelei,
Visam tavo amželiui, kolei gyva galvele.
4.Ar aš nesakaiu tau, broluželi:
Neik per miežiu laukeli, žaliu miežiu laukeli.
5.Oi, užkris užkris už kepureles
Žaliu mioežiu laiškelis, geltonais žiedeliais.
6.Ne vienai dienai, ne valandelei,
Visam tavo amželiui, kolei gyva galvele Saulala sadina Saulala sadina lylia
Aš regejau sadina lylia Saulala sadina lylia
Aukštam kalne sadina lylia Saulala sadina lylia
Du berželiu sadina lylia Saulala sadina lylia
Tuos berželiuos sadina lylia Saulala sadina lylia
Dvi gegiulas sadina lylia Saulala sadina lylia
Užkukava sadina lylia Saulala sadina lylia
Smutnu balsu sadina lylia Saulala sadina lylia
Ir ataina sadina lylia Saulala sadina lylia
vakarelis sadina lylia Saulala sadina lylia
Ir atneša sadina lylia Saulala sadina lylia
Pailseli sadina lylia 1.Šalyj kelio jovaras stovejo
Slaunasai žolyne, rugel.
2.Iš pašaknu skambantys kankleliai,
Slaunasai žolyne, rugel.
3.Per viduri duzgiancios biteles,
Slaunasai žolyne, rugel.
4.Viršunelej sakalo vaikeliai,
Slaunasai žolyne, rugel.
5.Ir atjoja broleliu pulkelis,
Slaunasai žolyne, rugel.
6.Prašom sustot jaunieji broleliai.
Slaunasai žolyne, rugel.
7.Paklausykit skambanciu kankleliu,
Slaunasai žolyne, rugel.
8.Paklausykit duzgianciu biteliu,
Slaunasai žolyne, rugel.
9.Pažiuresim sakalo vaikeliu.
Slaunasai žolyne, rugel 1.Beg, upeli, vingiuodama,
Nešk vainika lingoudama
Oi lia, oilia..., nešk vainika lingoudama.
2.Ir nuneše nulingavo
I motušis marga dvara
Oi lia, oilia..., i motušis marga dvara.
3.Ir išeji motušeli
Ir priemi vainikeli
Oi lia, oilia..., ir priemi vainikeli.
4.Ir priemi vainikeli,
Suvyniuoji i kuskeli,
Oi lia, oilia..., suvyniuoji i kuskeli.
5.I kuskeli suvyniuoji,
I skryneli pakavuoji,
Oi lia, oilia..., i skryneli pakavuoji,
6.Veina karta kap veizieji,
Vainikelis nepelieji
Oi lia, oilia..., vainikelis nepelieji.
7.Ontra karta kap veizieji,
Vainikelis supelieji.
Oi lia, oilia..., vainikelis supelieji.
8.Vainikeli žaliukeli,
Del kuo greita supelieji
Oi lia, oilia..., del kuo greita supelieji?
9.Del tuo greita supelieji,
Kad su našliu sukalbieji.
Oi lia, oilia..., kad su našliu sukalbieji.
10.Našlia luova išgulieta,
Meili žuodia iškalbieti
Oi lia, oilia..., meili žuodia iškalbieti.
11.Pas našleli dounas gausi,
Bet širdeli neatgausi.
Oi lia, oilia..., bet širdeli neatgausi KUPOLE ROŽE
Kupole rože, kupolejyte x2
Kupole rože, kupolyte x2
Kupole rože, o kur buvai, Jonai? x2
Kupole rože, kupolyte x2
Kupole rože, rugeliu lauke x2
Kupole rože, kupolyte x2
Kupole rože, o ka veikei, Jonai? x2
Kupole rože, kupolyte x2
Kupole rože, rugelius lankiau x2
Kupole rože, kupolyte x2 1. Apėja saulutė aplinkui zarių /2
2. Apjoja bernelis aplinkui dvarų /2
3. Ka ieška bernelis, jaunos panelės /2
4. Čia nėr daržely jaunų panelių /2
5. Tik žydi daržely jaunos rutelės /2
6. Pririšk, berneli, savo žirgelį /2
7. Kad nemindyt žirgelis žalių rūtelių /2
8. Bars mani tėvelis, tikra mamutė. /2 1. Ant atbėga laivužėlis, atliūliuoja juodasis
Pro tėvelio vario vartus, pro stiklo langelį. /2
2. Ar nebuvai stoinužė, ar nešėrei žirgužį,
Ar ne tavo pentinėlis stoinio ant vagelio? /2
3. Ni aš buvau stoinužė, ni aš šėriau žirgužį,
Ni tai mano pentinėlis stoinio ant vagelio. /2
4. Brolis buvo stoinužė, brolis šėrė žirgužį,
Tai brolelio pentinėlis stoinio ant ant vagelio. /2
5. Ant atbėga laivužėlis, atliūliuoja juodasis
Pro tėvelio vario vartus, pro stiklo langelį. /2
6. Ar nebuvai daržužy, ar neskynei rutužes.
Ar ne tavo vainikėlis darže ant rūtelių? /2
7. Ai aš buvau dartžužy, ni aš skyniau rūtužes,
Ni tai mano vainikėlis darže ant rūtelių. /2
8. Sesė daržužy, sesė skynė rūtužes,
Tai seselės vainikėlis darže ant rūtelių. /2 1. Jau aušt aušružė žadin motužė
Kelkis, jauna mergyt.
2. Dar n‘atsikėlus klausiau mamužės,
Kur dėjai vainikyt?
3. O aš įdaviau tavo vainikytį tavo
Kieme jaunam bernyč.
4. Ei, bernyt, bernyt, bernyti mano,
Kur dėjai vainikyt?
5. O aš įmečiau vainikytį tavo
Į srovingą upuž‘
6. Vainikytis plaukia gulbikės šaukia
Tai man gražu klausyt.
7. Įsižiūrėki, mano mergyte,
Kaip dreba bėrs žirgyt‘s.
8. Taip ir drebėsi, mergyte mano,
Kad mano valioj bus.
9. Į penkis metus tave nebausiu
Pakolei atsidžiaugs.
10.Ar taip kalbėjai, šelni bernyti,
Kol mane perkalbėj‘.
11.Neketinai bausti, ketinai pajausti,
Ant rankužių nešiot. medžiagą rinko Eglė Valančiūtė
|
