Kasmet tarp vasario 5 ir kovo 6 d., žiūrint, kada Velykos, būna mėsiedo laikotarpio užbaigimas – linksma ir triukšminga Užgavėnių diena. Ja baigiasi pokalėdinis linksmybių laikotarpis ir prasideda priešvelykinio susitelkimo metas – gavėnia. Užgavėnės, pagal liaudies mąstyseną, - tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Tikroji Užgavėnių diena - antradienis. Trečiadienis jau Pelenų diena, prasideda ilgas, rimtas ir liesas gavėnios metas. Šiuo laikotarpiu negalima griežtai valgyti mėsos, pieną tik retkarčiais.

Užgavėnių dienos valgio likučiai būdavo sakrališkai padalijami gyvuliams, kaip „vaistas nuo visų ligų“.Sekmadienį mėsos valgydavo triskart, pirmadienį šešiskart, o per Užgavėnes – net 12 kartų, kad „per metus būtum riebus, sotus ir sveikas“. Kai kur Lietuvoje reikalauta per Užgavėnes valgyti 7, kitur 9, o dažniausiai – 12 kartų iki soties, „kad pilvas būtų už kaklą kietesnis“.

Specialūs Užgavėnių patiekalai Lietuvoje, nežiūrint kokie vietos mitybos papročiai, buvo riebi kiauliena, troškinti kopūstai, blynai (sklindžiai), spurgos. Žemaitijoje buvo mada užsigavėti šiupiniu. Šiupinys verdamas iš kruopų, žirnių, miltų, lašinukų su įvairiais prieskoniais. Dar buvo verdamos dešros, kepamas kugelis ir šiaip įvairūs riebūs valgiai. Užgeriama mamie darytu alumi, gira ar degtine. Degtinę gerdavo tik vyrai. Gerti vandenį Užgavėnėse nepatariama, nes visus metus troškulys kamuos.Užgavėnių vakarienė, kaip ir Kūčios, buvo ritualinė, į ją kviesta protėvių vėles. Šio paskutinio valgymo, simboliškai užbaigiančio žiemos metą prieš įžengiant į pavasarį, likučiai laikyti turinčiais magiškos galios apsaugoti žmogų nuo blogio.

Senovinėse Užgavėnių apeigose yra keli pagrindiniai elementai:

1. vaišės;
2. važinėjimasis po laukus bei į svečius ir žirgų lenktynės;
3. moteriškos ir vyriškos lyties stabo vežiojimas ir jo žudynas;
4. vaidinimas persirengus gyvuliais, svetimais žmonėmis bei demonais;
5. žiemos demono Lašininio kovos su pavasariu – Kanapiniu vaizdavimas;
6. laidotuvių inscenizacija;
7. vestuvių inscenizacija;
8. laistymasis vandeniu;
9. įvairūs būrimai.

Per Užgavėnes nepatariama namie sėdėti. Reikai kuo toliau nuo namų nueiti ar nuvažiuoti. Jei nesėdėsi namuose, visus metus turėsi progos pakeliauti, naujas vietas pamatyti. Įdomiausia ir laukiamiausia Užgavėnių dalis – persirengėlių vaikštynės, jų krečiami pokštai, šmaikštūs dialogai, dainuškos, improvizacijos, šokiai, juokas, vaišinimaisi blynais. Mėgstama persirengti elgetomis, žydais, čigonais, velniu, giltine, arkliu, ožka, ožiu, gerve ar kitu paukščiu. Stambūs, aukšti vyrai persirengdavo moterimis, o smulkios moteriškės – vyrais. Visi persirengėliai taip keliaudavo per visą laiką, stengdamiesi aplankyti kiekvieną sodybą. Eisena pasibaigdavo sutartoje vietoje, kur būdavo sukrautas didelis laužas. Morė užverčiama ant laužo ir sudeginta. Kai kur ją skandindavo. Taip simboliškai išreiškiama pokalėdinio mėsiedo pabaiga. Seniau Morės sudeginimas arba paskandinimas reiškė visų demoniškųjų žiemos būtybių sunaikinimą, pavasariui kelio atidarymą.

Taip žmonės įvairiomis apeigomis, būrimais, kaukėmis ir tarp jų vykstančiomis „peštynėmis“ – kovomis – stengėsi padėti pavasariui nugalėti žiemą, pagreitinti jo atėjimą ir tuo pačiu įsiteikti gamtos jėgoms, kad vėliau jos atsilygintų geru derliumi, turtingais, skalsiais metais.

Kaip švenčia aukuriečiai

Kiekvienais metais Kurtuvėnuose būna švenčiamos Užgavėvės. Todėl mes, aukuriečiai, niekada nepraleidžiame progos ten nuvykti ir padėti kurtuvėniškiams išvaryti žiemą iš kiemo. Vaikštynės prasideda apie 12 valandą nuo vietos, kur stovėjo svirnas. Visa minia persirengėlių pajuda miestelio centro link. Su dainomis, šokiais, pajuokavimais, išdaigomis pirmiausia apsilankome pas Kutruvėnų kleboną. Tai labai svarbi šventės dalis, nes pas klebonėlį „sutuokiami“ Užgavėnių jaunieji. Po tuoktuvių pradedame lankyti kitus miestelio gyventojus. Maždaug 2-3 valandas pasisvečiavę kone kiekvienoje sodyboje, sugužame į Kurtuvėnų parką prie direkcijos, kur jau būna paruoštas Užgavėnių laužas su More. Ten prasideda šokiai, Morės deginimas, dainos ir vaišių valgymas, kurias prisirinko persirengėliai vaikštynių metu.

Užgavėnių dainos

medžiagą rinko Eglė Valančiūtė