Prašome paremti iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius” veiklą. Lėšos reikalingos informacijos sklaidai, akcijų organizavimui, ekspertų samdymui, medžių vertinimui ir kitoms priemonėms, kurios padėtų apginti Kaštonų alėjos ir miesto medžius. Paramą prašome pervesti į sąskaitą LT537180000000071111 (ŠIAULIŲ GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KLUBAS „AUKURAS”, kodas: 193247775, Žaliūkų 24a-2, Šiauliai). Pavedime prašome nurodyti vardą, pavardę ir įrašyti „Šiaulių medžiams išsaugoti“. Apie surinktas lėšas ir kur jos panaudotos kiekvieną mėnesį skelbsime facebook „Išsaugokime Šiaulių Kaštonų alėją!“. Prisidėkite ir paraginkite draugus. Ačiū, kad nesate abejingi.
Balandžio 9 dieną 17 val. Šiaulių miesto tarybos posėdžių salėje bus pristatomas išplėstinis dendrologų atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinami Kaštonų alėjoje augantys medžiai.
Tiesioginę pristatymo vaizdo transliaciją bus galima stebėti tinklalapyje www.siauliai.lt arba Šiaulių miesto savivaldybės Youtube paskyroje.
Kviečiame dalyvauti!
http://www.siauliai.lt/lit/Pristatomas-Kastonu-alejos-medziu-bukles-tyrimas/9623
Šiemet trečią kartą rengiamas Lietuvos medžio atrankos konkursas. Jo tikslas, kaip numato 2018 metų Lietuvos medžio atrankos konkurso nuostatai, – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie žmogaus ir medžio bendrystę, apie medžius kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.
Konkursą organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras”. Paraiškos bus priimamos balandžio-gegužės mėn. – nuo balandžio 3-os iki gegužės 31-os dienos. Konkurso dalyvius atrinks komisija, kurią sudarys jo rengėjų ir visuomeninių gamtosauginių organizacijų atstovai, kraštovaizdžio architektas, etnografijos ar istorijos specialistas, fotografas ar vaizduojamojo meno specialistas, dendrologas ar arboristas. Organizuojant konkursą trečią kartą į komisiją įtrauktas ir paraiškos teikėjas, kurio pasiūlytas medis 2017 metais tapo Lietuvos konkurso laimėtoju – http://www.arboristai.lt/439-lietuvos-medzio-rinkimai-2017/1443-ragan-egle
Konkurso metu bus išrinkta ne daugiau kaip 12 medžių, kurie dalyvaus antrajame etape.
Einamųjų metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapyje http://arboristai.lt/lietuvos-medzio-atrankos-konkursas/2018-metai, taip pat socialiniuose tinkluose, įvairiuose visuomenės informavimo priemonėse. Už konkurso dalyvius bus galima balsuoti nuo rugsėjo 20-osios iki spalio 19-osios. 2017 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 20 dieną.
Kviečiame teikti paraiškas 2017 metų Lietuvos medžio atrankos konkursui.
Paraišką dalyvauti Metų medžio atrankos konkurse gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys elektroniniu paštu konkursas@arboristai.lt. Joje turi būti nurodyta medžio rūšis, vardas, jeigu jį turi, augimo vieta (savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė, gretimybės) ir jos koordinatės, amžius, apimtis, aukštis ir kiti fiziniai parametrai, išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai. Be to, reikia pagrįsti, kodėl medis siūlomas konkursui, pridėti 1-3 jo nuotraukas ir (ar) ne ilgesnę kaip 3 min. vaizdo medžiagą, nurodyti istorinius duomenis arba pateikti žmonių liudijimus, mitus, legendas ir kitą, paraiškos teikėjo nuomone, svarbią informaciją.
Išrinktas šių metų Lietuvos medis kitąmet dalyvaus 2019 metų Europos medžio konkurse. Šis konkursas čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011 metais. Tuomet Europos metų medžiu buvo išrinkta rumunų Lelicenio liepa, 2012 m. – vengrų Felsomocsolado liepa, 2013 m. – vengrų Egerio platanas, 2014 m. – bulgarų Sliveno guoba, 2015 m. – estų ąžuolas Saaremos saloje, 2016 m. – vengrų Bataszeko ąžuolas, 2017 m. – lenkų Juozapo ąžuolas, šiais metais – portugalų Švilpiko kamštinis ąžuolas.
Plačiau apie 2018 metų Europos medžio rinkimų laimėtojus galite sužinoti čia – www.treeoftheyear.org/ETY-2/Uvod.aspx?lang=lt-LT
SENIESIEMS KAŠTONAMS REIKIA MŪSŲ PALAIKYMO!
Kviečiame visus Šiauliečius burtis ir palaikyti senuosius kaštonus, kuriems gresia grėsmė būti išnaikintiems – planuojama palikti tik keturis įėjimą į Zubovų parką žyminčius medžius.
Kaštonų alėja – tai istorinis ir kultūrinis mūsų miesto simbolis, kuris turi būti saugomas ir deramai prižiūrimas! Kaštonai gali išgyventi 200-300 metų. Mūsų Kaštonų alėjai 70 metų (x2 mieste =140) tad tai dar ne riba. Kol sulauks 200 metų dar kelios kartos galės užaugti.
— Renkames VĖLYKŲ ANTRĄ DIENĄ (balandžio 2d.) 12VAL. Kaštonų alėjoje — Atsineškite plakatus su šūkiais, puošime medžius, kas turit inkilų neiškeltų – kelsime kaštonų alėjoje, ridensime Vėlykų margučius!
Švęskime atgimstančią gamtą, ją globokime ir tausokime! Pasisakykime, jog mums ne dzin, kokiame mieste, mes gyvename, o MEDIS – tai VERTYBĖ, MŪSŲ visų PLAUČIAI.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/219037098675297/?active_tab=about
Iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ kreimasi į Šiaulių miesto savivaldybę DĖL KAŠTONŲ ALĖJOS IR SENŲJŲ MEDŽIŲ IŠSAUGOJIMO ŠIAULIUOSE. Kreipimasis dėl Kaštonų alėjos
Informacija www.aukuras.lt apie akciją bus nuolatos atnaujinama.
Šiauliuose išpjovus medžius Prisikėlimo aikštėje, miestiečiai kyla ginti Kaštonų alėjos. Čia augantiems kaštonams gresia toks pat likimas. Šiaulietis Alfredas Daulius vienareikšmiai teigia: „Tai – medžių skerdynės“.
Jis inicijuoja akciją už kaštonų išsaugojimą. Vakar kreipėsi į Savivaldybę leidimo surengti akciją Kaštonų alėjoje antrąją šv. Velykų dieną – balandžio 2-ąją 12 valandą.
Iniciatyva „sprogdina“ tylą
Alfredas Daulius – juvelyras, jo studija veikia Kaštonų alėjoje. Apie Šiaulių kaštonams gresiantį likimą parašė socialiniame tinkle „Facebook“. Žinia sulaukė audringos reakcijos.
A. Dauliaus įdėtas vaizdo įrašas su Kaštonų alėja per parą sulaukė daugiau kaip 13 tūkstančių peržiūrų. Dešimtys komentarų pasipylė į jo kreipimąsi.
Šiaulietis kreipėsi, pasidalydamas Savivaldybėje iš Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos išgirstais argumentais, kodėl kaštonus reikia pjauti: „1. Atliekant Kaštonų alėjos rekonstrukciją bus paklotos grindinio plytelės, kurios laikys 50 metų (sunku nesusijuokti), o kaštonai esą dar gyvens tik 30 metų, tad reikės ardyti plyteles juos raunant. Taip pat juokingas argumentas.
Alkas.lt 2016 m. rašė, kad yra rūpinamasi XIX a. pirmoje pusėje sodintu kaštonu Žagarėje esančiame Zubovų dvaro parke. Mūsų kaštonai sodinti po karo, taigi jiems tik apie 70 metų.
Daugiau skaitykite: http://www.skrastas.lt/?data=2018-03-29&rub=1065924812&id=1522249627
Kovo pabaigoje Lietuvos auditorijai po daugiau nei 10 metų kūrimo pristatomas režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Sengirė“. Tai lėtas, poetinis ir vaizdinis pasakojimas apie seniausius Lietuvos miškus ir jų gyventojus. Čia nėra užkadrinio balso, kuriuo žiūrovui aiškinama tai, ką jis mato ekrane. „Sengirės“ kūrėjai stengiasi suteikti žiūrovui malonumą atrasti pačiam patirti šį filmą.
Premjera Šiauliuose 2018 m. KOVO 29, KETVIRTADIENIS, 18:00-19:25 val. Forum Cinemas.
Šis kūrinys nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senųjų girių plotuose Lietuvoje, dauguma jų – Lietuvos saugomose teritorijose. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia ištirpsta laiko ribos, ir lieka tik girios garsai, jos gyventojų kasdienis gyvenimas bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
Pasaulinė „Sengirės“ premjera įvyko didžiausiame dokumentinių filmų festivalyje IDFA, Amsterdame. Lietuvoje filmui „Sengirė” suteikta garbė tapti “Kino pavasario” uždarymo filmu. Tad nacionalinė premjera įvyks kovo 29 dieną. O nuo kovo 30 dienos filmas bus pradėtas rodyti daugelyje Lietuvos kino teatrų. Kviečiame nepraleisti progos pasinerti į magišką “Sengirės” pasaulį.
Daugiau informacijos: www.sengire.lt
Dar daug nežinomų lobių slepia mūsų miškai ir girios. Du perlus galima rasti ir Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, Gedinčių girininkijos Pusbaublių miške. Tai dvi liepos senolės, skaičiuojančios ne vieną šimtmetį, – Agailių ir Pusbaulių vardus gavusios netoli jų augaviečių esantiems kaimams įamžinti. Įspūdingi medžiai: Agailių liepos kamieno apimtis net 4,5 m, aukštis apie 25 m, Pusbaublių liepos – 4 m, aukštis – apie 20 m. Tikėtina, kad kai jos dar tik augo, aplink miškų nebuvo, nes panašių parametrų medžių aplinkui daugiau nėra.
Šiaulių rajono savivaldybės specialistų nuomone, apie šiuos valstybės saugomus gamtos paveldo objektus turėtų sužinoti kuo daugiau žmonių.
Daugiau skaityti čia: https://www.siauliuraj.lt/index.php?2916817510
Lietuvos gamtos apsaugos aktyvistai palaiko norvegus, kovojančius prieš nepateisinamus vilkų medžioklės mastus Norvegijoje, ir sausio 20 d., 12,00–13,00 val. organizuoja piketą prie Norvegijos ambasados Vilniuje. Šiemet Norvegijos institucijos priėmė sprendimą išnaikinti 75 procentus Norvegijoje gyvenančios vilkų populiacijos. Smerkiant šią politiką įvairiuose Europos miestuose sausio 19-20 dieną organizuojamos demonstracijos.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija. Tačiau ir toks mažas vilkų skaičius kelia ūkininkų, miškų savininkų ir medžiotojų nepasitenkinimą, nes vilkai matomi kaip grėsmė gyvulininkystės ir komercinės medžioklės verslams. Natūralius gamtos procesus, kad vilkai medžioja briedžius ar elnius, verslininkai įvardija ekonomine žala.
Prieš artėjančius rinkimus įsiteigdamos verslininkams Norvegijos valdžios institucijos leido sumedžioti 75 procentus vilkų populiacijos, dalį netgi teritorijoje, kuri anksčiau buvo nustatyta kaip vilkų nemedžiojimo zona. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad, kaip rodo Norvegijos visuomenės apklausos, didžioji dalis gyventojų nori, kad vilkai gyventų šalyje. Pasak Norvegijos gamtos aktyvistų, nustatytu limitu siekiama priešingo tikslo – juo patenkinamas privačių žemių savininkų noras visiškai išnaikinti vilkus iš savo valdų. Šių metų medžioklės mastas yra didžiausias nuo 1973 metų, kai vilkai tapo saugoma rūšimi Norvegijoje, tai pirmi metai, kai vilkai medžiojami net ir jų apsaugai skirtoje zonoje.
GAA „Baltijos vilkas“ jungiasi prie Norvegijos gamtosaugos organizacijų akcijos. Pasak asociacijos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, „laukinė gamta negali būti vertinama tik privačių žemės savininkų ekonominės naudos ir žalos svertais. Vilkai yra reikalingi pilnavertei ekosistemai ir savo vaidmenį gamtoje gali atlikti tik tada, kai jų gausa reguliuojama visų pirma remiantis gamtosaugos prioritetais.“ GAA „Baltijos vilkas“ pirmininkas teigia, kad ši tema aktuali tiek Lietuvai, tiek Norvegijai.
„Mes raginame Norvegiją skirti daugiau dėmesio darnaus sugyvenimo su gamta idėjų sklaidai ir naujų veiksmingų vilkų ir ūkininkų konflikto sprendimų paieškai. Mūsų amžiaus ilgalaikis tikslas ir prioritetas turi būti biologinės įvairovės išsaugojimas, nes istorija jau parodė, kad siekiant tik asmeninių naudų, ją lengva sunaikinti. Šis tikslas neturi sienų, todėl ir mes jaučiamės esantys dalis to, kas vyksta su vilkais Norvegijoje.“ – prisijungimą prie norvegų organizuojamos akcijos komentuoja A. Laurinavičius.
Norvegijos gyvūnų apsaugos organizacijos NOAH vadovė Siri Martinsen teigia: „Šiomis taikiomis demonstracijomis norime perduoti Norvegijos institucijomis tokią žinią: dabartinė Norvegijos politika, kuria vilkai stumiami prie išnykimo ribos, yra nepriimtina. Būtina kuo skubiau keisti politikos kryptį į prioritetus išsikeliant ekologinius siekius.“
GAA „Baltijos vilkas“ ir aktyvistų grupė „Aš prieš medžioklę“ kviečia visus, kuriems rūpi, jog laukinėje gamtoje galėtų gyventi visos gamtai reikalingos rūšys, taip pat ir plėšrūnai, ateiti į piketą prie Norvegijos ambasados sausio 20 dieną, 12 val.
GAA „Baltijos vilkas“ informacija
Tel. pasiteirauti: Andrius Laurinavičius, 865685019
Keliaudami po Lietuvą pastebėjote ypatingą medį? O galbūt netoliese jūsų sodybos pupso didžiulis riedulys?
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kviečia prisijungti prie naujų gamtos paveldo objektų paieškos ir pranešti apie įdomius, išskirtinių savybių gamtos objektus bei kompleksus, užpildant šią apklausą: https://goo.gl/iBEf1s
Turite klausimų? Susisiekite:
Giedrius Mikalauskas
giedrius.mikalauskas@vstt.lt 8 659 62862
Agnė Jasinavičiūtė
agne.jasinaviciute@vstt.lt 8 659 63295