Šią žemaičių Gegužės Karaliūnės šventę daugiau kaip prieš šimtą metų yra aprašęs Liudvikas Adomas Jucevičius, kuris gyveno Pakėvės dvare, netoli Graužikų kalno. Šią šventę jaunimas šventė užkukavus gegutei ir sužaliavus medžiams. Tai buvo gegužinių šokiu pradžia. Šventėje buvo įvesdinamas subrendęs jaunimas į bernus ar mergas, galėjo šokti vakaronėse ir ieškotis poros bei ruoštis vedyboms. Jiems buvo išrenkami broleliai ir seselės, kurie turėjo išmokyti šokti, globoti jaunimo susiėjimuose ir patarti šiame sunkiame brandos laikotarpyje. Tą dieną gegutė  pasislėpusi liepų lapijoje išpranašauja ateiti.

Jau antri metai folkloro mylėtojai iš Kelmės, Šiaulių ir kitų Žemaitijos vietovių švenčią šią prasmingą šventę ant Graužikų kalno. Šios šventės atgaivinimo sumanytojas kelmiškis Valdas Rutkūnas. Ruošdamiesi šventei tvarkėme Graužikų kalno aplinką, kepėme Mildos kepsnelius su kiaulpienių žiedais, virėme garšvų sriubą. Atvykusi jaunuomenė iš Kelmės, Gilaičių, Šiaulių, Plungės, Kurtuvėnų žaidė senovinius liaudiškus žaidimus, suposi supynėse pakabintuose tarp liepos ir ąžuolo, pynėsi draugystės saitus, dainavo liaudies dainas apie gegužę, ėjo ratelius, išsirinko sau brolelius ar seseles, klausė "gegutės" apie ateitį. Palydėjus Saulę ir užkūrus didįjį aukurą prasidėjo gegužinės šokiai prie laužo. Po vidurnakčio keliavome ant Devynmačios alko prie Gineikių aukuro akmens, kur giedojome žemaitiškas dainas su šiam kraštui būdingu "Dzo -o -o..." pritarimu, kalbinome aidą šaukdamiesi devynių galių.

Tęsiant šventę gegužės 17 d. iškeliavome į žygį po Senosios Žemaitijos Knituvos žemę. Aplankėme Graužikuose šaulių sąjungos įkūrėjo V.Putvinskio dvaro sodyboje ant kalno išlikusį turbūt didžiausią Lietuvoje aukurą, Putvinskio atminimui pasodintą ąžuolą, pasigrožėjome nuo Graužikų kalno nuostabia Žemaitijos kavų panorama. Toliau užsukę pagerbti Dankšių senkapyje atgulusius protėvius patraukėme į Pakėvės telmologinį draustinį pasigrožėti žydinčia pavasarine pelke, švyliais pasipuošusius Miškinio ir Kėvės ežerėlius. Apie šio savito draustinio gamtą pasakojo Vidmantas Lopeta. Pakėvėje užsukome aplankyti griūvančio L.A.Jucevičiaus dvaro ir prisiminėme šio didžiavyrio prasmingus tautai nuveiktus darbus. Užkopėme ant Gerbenio kalno pasigrožėti toliais ir paslaptingais akmeninės bažnyčios griuvėsiais. Pakeliui keliaujant link žygio tikslo Knituvos upės sustojome prie išlikusio vienintelio nesunaikinto akmens iš 12 Petrikaičių mitologinių "Užkeiktų vestuvių" akmenų. Tarp apaugusių žemyninių kopų aplankėme iškilusį viduramžių laikų Švitriškių senkapį. Žygį vainikavo maudynės Knituojos upėje. Dangus mums buvo maloningas pro pūkinius debesėlius besišypsančia Saulute ir gaiviu vėjeliu. Geltonuojantys pienių laukai, žydinčios sodybų obelys, kvepianti pelkė, žalia miško lapija suteikė atgaivos. Džiugino kelyje sutikti gandrų būrei, praskrendanti gegutė, želmenyse besiganančių gervių ir gulbių giesmininkių porelės. Pasidžiaukite ir Jūs pavasario šventės vaizdais.

Darius Ramančionis

Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo "Aukuras" narys