Lietuvos visuomeninės organizacijos,

politinės partijos, fiziniai asmenys

Lietuvos Respublikos Prezidentui V. Adamkui

Lietuvos Respublikos Seimo komitetams, frakcijoms, seimo nariams

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

 2007-04-05

DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NORO LEISTI LIETUVOJE AUGINTI

GENETIŠKAI MODIFIKUOTUS AUGALUS

Šiais metais Vokietijos kompanija BASF kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, prašydama leidimo Vėžaičiuose, Klaipėdos rajone auginti genetiškai modifikuotus rapsus. Prie Aplinkos misterijos įsteigtas GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) valdymo priežiūros komitetas šiam prašymui pritarė. Eilėje dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo Dotnuvoje, Kėdainių rajone laukia JAV kompanija MONSANTO.             

.                     Nei BASF rapsai, nei MONSANTO kukurūzai, kuriuos planuojama po atviru dangumi auginti mūsų šalyje, nėra Europos Sąjungoje leidžiamų auginti genetiškai modifikuotų veislių sąraše. Todėl Lietuva neprivalo leisti eksperimentuoti su šiais naujais sukurtais GMO ir jai negresia jokios ES sankcijos, jei tokie eksperimentai bus uždrausti. Europoje yra atlikta užtektinai eksperimentų, bet jų rezultatus negalime laikyti patikimais, kadangi tyrimus atlikinėja pačios kompanijos, kuriančios GMO.

                      Taigi nei visuomenė, nei specialistai nesužinos apie konkrečių GMO neigiamą įtaką aplinkai, žmonėms, nes genetiškai modifikuoti organizmai yra užpatentuoti ir saugomi intelektualinės nuosavybės teise. Nepriklausomi mokslininkai negali savarankiškai atlikti tyrimų, negavę kompanijos, sukūrusios GMO, sutikimo. Mokslininkai, kurie tam ryžtasi, atleidžiami iš darbo arba kitaip su jais susidorojama. 1998 m. vengrų kilmės mokslininkas Arpadas Puštai Anglijoje, Aberdino mieste esančiame Rowet institute nustatė, kad genetiškai modifikuotomis bulvėmis šertoms žiurkėms sumažėjo plaučių, širdies ir smegenų masė, susilpnėjo jų imuninė sistema. A.Puštai buvo atleistas iš darbo praėjus 2 dienom po jo interviu televizijoje, jam buvo uždrausta skelbti savo genetinių tyrimų rezultatus, nutraukta jo vadovaujamų tyrimų programa. Vėliau grupė mokslininkų iš 13 šalių pakartojo A.Puštai eksperimentus, ir priėję panašių išvadų ir kreipėsi į anglus, kad reabilituotų A.Puštai  ir leistų jam pratęsti darbą. Rowet institutas, iš kurio buvo atleistas A.Puštai, buvo finansuojamas galingos JAV kompanijos MONSANTO, kuri pirmauja maisto su GMO gamyboje.

                      Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas vedinas ne kokių nors taurių siekių išmaitinti pasaulį, tačiau aršios konkurencijos tarp atskirų chemijos kompanijų, kurios biotechnologijų pagalba nori padidinti savo gaminamų chemikalų apyvartą. Pvz., kompanija MONSANTO, buvusi didžiausia DDT (dusto) gamintoja JAV, dabar yra didžiausia gamintoja kito agresyvaus pesticido – ROUNDUP. Genetiškai modifikuotų sojų, kukurūzų, atsparių šiam pesticidui, auginimo tikslas yra ne padidinti derlių, bet padidinti ROUNDUP vartojimą. JAV ir Europoje padidintos šio chemikalo leistinos normos, o pats chemikalas jau atpigęs kelis kartus. Kitos kompanijos kuria atitinkamai savo chemikalams atsparias augalų veisles. Deja, kaip parodė ir televizija, Dotnuvoje jau atvežta visa reikiama amerikiečių įranga, skirta eksperimentams su MONSANTO kukurūzais „Roundup Ready“, tarytum ši kompanija, jau žinotų teigiamą atsakymą iš Lietuvos valdžios institucijų.

Genetiškai modifikuotų augalų auginimas – rimčiausia grėsmė ekologinei žemdirbystei ir bitininkystei, kadangi ekologiškuose produktuose neleistinas nė mažiausias kiekis genetiškai pakeistų priemaišų. Lietuva yra ne tik nepasiruošusi auginti GMO (vis dar nėra patvirtintos privalomosios sambūvio tarp GM, ekologinių ir tradicinių ūkių taisyklės), Lietuva yra tiesiog per maža valstybė, kad tradiciniai ir ekologiniai ūkiai galėtų išvengti genetinės taršos.

Su GMO plėtra susiję pavojai:

                      Europoje ir kitų žemynų šalyse dabar stebimas išsivadavimo nuo GMO procesas. Vis daugiau valstybių ir atskirų regionų pasiskelbia laisvais nuo GMO. Tai įpareigoja mus darnaus vystymosi, žmogaus teisių ir biologinės įvairovės apsaugos nuostatos, įtvirtintos daugelyje  konvencijų ir kitų tarptautinių susitarimų.

                      Sekdami kitų Eurpos Sąjungos valstybių pavyzdžiu, reikalaujame:

Visuomeninių, politinių organizacijų atstovai, fiziniai asmenys: