2017 m. birželio 24-25 d. senųjų papročių gerbėjus kviečiame švęsti Rasos šventę ant Lubinų kalno, netoli Vijurkų kaimo, Kelmės raj., kairiajame Dubysos upės krante, Kurtuvėnų regioniniame parke. Prieš 30 metų Šiaulių folkloro klubo nariai čia surengė pirmąją Rasos šventę. Šiandien šią šventę puoselėja jų vaikai ir pasekėjai. Šventėje nėra atlikėjų ir žiūrovų – visi dalyviai, nuo pasiruošimo iki Saulės sutikimo.
Kviečiame birželio 22 d. 18 val. dalyvauti talkoje paruošiant šventės vietą: malkų laužui, stebulių ruošimas, vainikų papuošimams pynimas, vartų statymas, šienavimas, grėbimas ir kt. Kas turite atsivežkite įrankių: pjūklą, dalgį, grėblį, kirvį, kastuvą ar kt. Po talkos palydėsime saulę, pavakarosime prie ugnelės, pasivaišinsime ką būsime atsivežę. Pasiruošimas yra neatsiejama šventės dalis. Tad kaip pasiruošime, taip ir švęsime.
Į šventę renkamės birželio 24 d. 16 val. Pasiruošimas šventei: vainikų pynimas, stebulių puošimas, kėlimas, laužo krovimas, deglų, vartų, ratų paruošimas, šienavimas, grėbimas ir kt.. Laukų lankymas. Kupoliavimas. Saulės palydėjimas. Aukuro uždegimas. Vaišės. Laužo užkūrimas. Rateliai, šokiai, dainos. Ratų ridenimas. Vainikėlių mėtymas ant Kupolės. Pamėklės deginimas. Paparčio žiedo ieškojimas. Vainikėlių plukdymas, gaudymas. Saulės pasitikimas.
Su savimi atsivežti: praeitų metų sausus vainikus ir kupoles, palapinę, miegmaišį, darbinius rūbus talkai, pageidautina tautinius rūbus, muzikos instrumentus, maisto ir gėrimų pavalgyti bei bendram šventiniam stalui, vyrai – deglų (arba medžiagų deglams daryti), merginos – tvirtų siūlų vainikėliams ir vainikams pinti, lietpaltį, indus, rankšluosti maudynėms upėje, priemonių nuo uodų. Prieš atvykstant pasiskaityti apie Rasos šventę, pasimokyti dainų.
Į šventę galima atvykti iš Šiaulių ar Kelmės autobusu vykstančiu senuoju keliu Bubiai – Kelmė (2106). Autobusai vyksta maždaug kas 2 val. Išlipti Vijurkų stotelėje. Kaip nueiti į šventės vietą 2,5 km žiūrėti žemėlapyje (mėlyni brūkšneliai). Vykstant automobiliu važiuoti pro Vijurkus iki Deivių kaimo ir nepervažiavus Šventupio sukti kairėn (raudona linija), dar važiuoti vieškeliu apie 1,5 km iki pirmos sankryžos ir sukti dešinėn. Pravažiavus du lieptus važiuoti dešiniuoju keliuku per miškelį ir, pastačius automobilį pakalnėje, lipti į kalną pėsčiomis. Pakilę į kalną rasite šventės vietą (koordinatės 55.742328, 23.095969 (WGS)).
Apie dalyvavimą prašome pranešti tel. 861065446.
Prašome atvykstant į šventę įsigyti Kurtuvėnų regioninio parko lankytojo bilietą. Kaip tai padaryti, žiūrėti čia.
Iki susitikimo šventėje.
Video:
Lietuva. Rasos. Lubinų kalnas ( I dalis );
Lietuva. Rasos. Lubinų kalnas ( II dalis )
2017 m. balandžio 30 d. (sekmadienį) kviečiame paveldo mylėtojus kartu švęsti pirmosios pavasario žalumos – Jorės šventės ant Jusaičių alkakalnio, Jusaičių km., Bubių sen., Šiaulių rajonas. Kartu pasidžiaugsime atbundančia gamta ir prisiminsime senolių papročius.
Renkamės 12 val. ant Jusaičių alkakalnio talkai – alkakalnio aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventinės erdvės, garšvų sriubos virimas. Po talkos Jorės šventė: eisena Jorei pagerbti, sūpuoklinės dainos, margučių ridenimas, kirvio mėtymas, žaidimai, kiaušinienės ant laužo kepimas, suneštinės vaišės, lauko pirtis. Atvykstant turėti: vaišių, stalo įrankių (dubenėlis, šaukštas) margučių, kiaušinių kiaušinienei, pirties reikmenis, savo kirvį, pageidautini šventiniai – tautiniai rūbai, įrankiai talkai, muzikos instrumentai. Kaip surasti Jusaičių alkakalnį žiūrėti čia. Nuo Bubių iki Jusaičių apie 5 km.
Prašau pranešti apie dalyvavimą. Daugiau informacijos teirautis:
Darius Ramančionis Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo AUKURAS pirmininkas Tel. 860091403 info@aukuras.lt
2017 m. kovo 19 d. (sekmadienis) 6.15 val., sulygus nakčiai ir dienai, kviečiu kartu pasveikinti Lygiadienio Saulę ir Žemę ant Girnikų šventkalnio. Saulę pasitiksime su giesme, užkursime ugnį, žemynėliausime, prausimės vandeniu tekančiu iš rytų, šauksime pavasarį, versimės į šviesos pusę, palaiminsime žvakes (atsivežkite), ieškosime lazdyno žiedų, vaišinsimės (vaišių atsivežti). Apsirenkite šiltai. Būčiau dėkingas jei praneštumėte apie dalyvavimą.
Iki susitikimo ant kalno.
— Darius Ramančionis Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo AUKURAS pirmininkas Tel. 860091403 info@aukuras.lt www.aukuras.lt
…liesas ir išdžiūvęs Kanapinskis vėl kviečia į kovą riebų ir taukais varvantį Lašininskį….!
UŽGAVĖNĖS KURTUVĖNUOSE
2017 m. vasario 28 dieną (antradienį)
16.00 val. Persirengėliai renkasi prie Kurtuvėnų mokyklos –daugiafunkcio centro. Vaikščiosim po kiemus
Apie 18.30 val. vaikštynes baigsim ant kalniuko Dvaro parke. Piršlio, Čigonės oracijos Kanapinskio ir Lašininskio kova. Morės deginimas. Pramogos ir žaidimai
Vėliau Ubagų balius, šokiai, dainos Kurtuvėnų dvaro svirne
Organizatoriai, padėjėjai ir rėmėjai: Asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Smuklė „Kryžkelė“, UAB „Šventjonis“, Parduotuvė „Tik“, Parduotuvė „Molupis“
2016 m. gruodžio 26 d. (pirmadienis) aukuriečius, papročių puoselėtojus, paveldo draugus, kviečiame prisiminti Kalėdų papročius ir kartu švęsti BLUKVILKIO šventę Kurtuvėnų regioniniame parke prie Juodlės ežero.
14.30 -15.30 Pasiruošimas šventei. Kviečiame į talką: malkų ruošimas, deglų darymas, aplinkos tvarkymas ir paruošimas, „blukio“ (kelmo) suradimas, dainų mokymasis.
15.30 Susipažinimas. „Blukio“ tempimas „Saulės keliu“ aplink Juodlės ežerą (3 val. – 5 km): 12 stotelių, 12 Saulužio ženklų, 12 Kalėdinių dainų. Eidami aplink ežerą, prisiminsime praėjusius metus ir pasvajosime apie ateinančius, stebėdami gamtos ženklus. Kartodami burtažodį „Tabalai tai tai, judink seni kaulus…“ atsikratysime visokiomis metų blogybėmis ir suvarysime į „blukį“. „Blukio“ su blogybėmis deginimas.
Kalėdiškai soti suneštinė vakarienė (atsivežti vaišių) Šaukėnų kultūros ir amatų centre prie Juodlės ežero.
„Jaunimo piršlybos“ – dainos, žaidimai, burtai, šokiai iki išnaktų.
Norintiems nakvoti – nakvynė savo miegmaišiuose ant grindų šildomoje salėje. Jei norite patogesnių nakvynės sąlygų susisiekite su organizatoriais, padėsime surasti. Vaišių (maisto ir gėrimų), indų reikia atsivežti. Karštos arbatos bus. Svaigalai nepageidautini. Pageidautina atsiveži deglų, muzikos instrumentų. Tautiniai rūbų motyvai pageidautini. Apsirengti šiltai pagal oro sąlygas.
Dalyviai aukoja kiek kas išgali, už šilumą, arbatą, malkas, vakaronės muzikantams ir kt.
Norintys dalyvauti praneša iki gruodžio 24 d. info@aukuras.lt, tel. 860091403 (Darius).
Kaip atvykti? Renkamės 14.30 Šaukėnų kultūros ir amatų centre, Juodlės g.2, Juodlės km., Šaukėnų sen., Kelmės raj. Geriausiai autobusu vykti į Šaukėnus, Kelmės raj. Nuo Šaukėnų autobusų stotelės reikia eiti į rytus, per visą miestelį. Ties mokykla pasukti Juodlės gatve. Įėjus į mišką eiti pagrindinių keliu ir nusileidus pakalnėn prie ežero sukti dešinėn. Už keliasdešimt metrų prieisite didelį medinį pastatą – Jūs jau vietoje! Nuo stotelės iki Juodlės 2,5 km. (Žiūrėkite į schemą).
Atvykstant automobiliu žiūrėti į nuorodą: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=432365;6187180;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=432408,6187185&z=1000&lrs=orthophoto,hybrid_overlay,vector_2_5d,stops,zebra . Koordinatės: 432371, 6187180 (LKS).
Šviesių Kalėdų ir Naujųjų Metų!
Organizatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Šaukėnų bendruomenė. Daugiau informacijos: www.aukuras.lt, tel. 860091403 (Darius).
Šviesių Kalėdų ir Naujųjų Metų!
Kviečiame visus dar gyvenančius vasaros nuotaika į rudens renginį-
“SUSITIKIME KURTUVĖNUOSE“
2016 m. rugsėjo 24 -25 d.
Kurtuvėnai, Šiaulių raj.
Rugsėjo 24 d.
20 val. Liepsnelių šventė Kurtuvėnų miestelyje. Kviečiame visus prie savo namų užžiebti ugneles ir taip papuošti miestelį
Rugsėjo 25d.
12 val. Šv. Mergelės Marijos Belaisvių vaduotojos (Nevalnikų) atlaidai Kurtuvėnų Šv. Jokūbo bažnyčioje
14 val. Kurtuvėnų dvaro ratinėje J.Grušo spektaklis „Nenuorama žmona“,
vaidina Kurtuvėnų folkloro kolektyvo „Kurtuove“ vaidintojų grupė
Režisierė Ramunė Mikėnienė
15 val. Groja Šiaulių r. Ginkūnų liaudiškos muzikos kapela “Švedė“ Vad. Zita Bružienė
Organizatoriai: Kurtuvėnų parapija, Asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“, Šiaulių r. sav. Kultūros centras, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
RUGSĖJO DVIDEŠIMT ANTROJI – RUDENS LYGĖ IR BALTŲ VIENYBĖ
Širdžių darna ir ugnių sąšauka
IV dalis
(tęsinys, pradžia 2016-08-12 d. www.aukuras.lt )
Galiausiai 1992 metais Eglės Plioplienės, dabar jau visiems gerai žinomos tautinių papročių gaivintojos, visuomenės veikėjos ir įvairiausių tautinių švenčių rengėjos, rūpesčiu sumanyta saulei ir dievams už skalsą, derlių ir kitas vasaros gėrybes paaukoti, kaip nuo seno įprasta, ožį. Mintis daug kam patiko ir netgi buvo palaiminta paties N. Vėliaus. Skulptoriai Daumantas Kučas, Algis Kuzma ir Šarūnas Arbačiauskas ant Tauro kalno iš šiaudų padirbdino nediduką oželį, kuris gausaus būrio gerbėjų skambiom liaudies giesmėm apgiedotas ir gražių apeigų palydėtas kaitriame lygiadienio lauže dangun išrūko. Tas pat nutiko ir per 1993 metų rudens lygę.
1992 metais Eglės Plioplienės, dabar jau visiems gerai žinomos tautinių papročių gaivintojos, visuomenės veikėjos ir įvairiausių švenčių rengėjos, rūpesčiu sumanyta saulei ir dievams už skalsą, derlių ir kitas vasaros gėrybes paaukoti, kaip nuo seno įprasta, ožį. Čia matyti, kaip smagiai pleška V. Geraščenkos skulptūra „Ožių aukojimas“.
1994-aisiais skulptoriaus Daumanto Kučo šiaudinis ožys atsidūrė ant dailiai sukrautos malkų riesvės senamiestyje, Pilies gatvėje, prie Piatnickajos cerkvukės ir ten kėpsojo tol, kol senasis, padavimuose apdainuotas Ragučio aukuro akmuo į vietą stojos, kol rudens lygiadienių „žynys“ Ramūnas Abukevičius gražiausias Kornelijaus Platelio tam įvykiui sukurtas eiles skaitė, Vilniaus Romuvos krivis Jonas Trinkūnas aukurą naujoje vietoje senovinėmis apeigomis šventino, skambiausios ir seniausios lietuvių dainos aidėjo…
1995 metais skulptoriaus Donato Dumskio sukurtas didžiulis, daugiau kaip 6 metrų aukščio šiaudinis ožys, taipogi kuo skambiausiai apdainuotas, supleškėjo Gedimino kalno papėdėje. Aukojimą lydėjo iškilmingos apeigos: vasaros ugnis nuo Gedimino kalno buvo nunešta žemyn ir apgobta Žemutinėje pilyje, kad pavasario lygei išaušus ir vėl ant kalno pas žmones užkoptų.
1996, 1997, 1998 metų ožius gamino vis tas pats nenuilstantis Donatas Dumskis. Skulptūras jis papildė tam tikrais ženklais, žyminčiais kurį nors vieną šiltąjį metų mėnesį. Uždegant kiekvieną atskirą ženklą skambėjo geriausių Vilniaus giedorių dainuojamos senovinės lietuvių dainos, aidėjo nuostabūs Vydūno žodžiai.
1999 metais Vilniaus Kalnų parke pavyko surengti ligi tol nebūtus „Lygiadienio ugnies žaidimus“, kuriems skulptūras sukūrė Algis Garbačiauskas ir Kazys Venclova. O 2000-aisiais „Ugnies žaidimuose“ jau dalyvavo visas būrys skulptorių. Šitaip šiaudinio ožio aukojimas pamažu išaugo į kerinčią ugnies skulptūrų šventę, kurion pasidžiaugti menininkų sukurtomis liepsnojančiomis grožybėmis ir puikia muzika suplaukdavo minios žmonių.
Šiaudinio ožio aukojimas netruko išaugti į didžiulę ir didžiai įspūdingą ugnies skulptūrų šventę. Pamažu susidarė nemažas ugnies stebuklų sutvėrėjų būrys. Šioje nuotraukoje dalis jų: Stasys Juraška, Gediminas Piekuras, Eglė Plioplienė, Marius Grušas, Viktor Geraščenko, Rytas Belevičius, Kazys Venclovas, Kęstutis Musteikis, Arvydas Ališanka.
Be įprasto ožio, imta ręsti, pinti, rišti visokias įmantrias, sudėtingas, netgi judančias skulptūras. Kiekvienas kūrėjas stengėsi vis kitaip, vis išmaniau nustebinti šventės dalyvius. Pamažu susidarė nemažas ugnies stebuklų sutvėrėjų būrys: Donatas Dumskis, Arvydas Ališanka, Rytas Jonas Belevičius, Darius Bražiūnas, Marius Grušas, Algis Garbačiauskas, Viktoras Geraščenka, Stasys Juraška, Kęstutis Musteikis, Gediminas Piekuras, Kazys Venclovas. Sulig metais šventė plėtėsi, augo, gražėjo, pamažu „pasisėjo“ į kitus miestus ir ten sudygo savitais daigais, suvešėjo nebūtais želmenimis.
Štai jau vienuolika metų, kaip Baltų vienybės dieną ugnimis sumirga Gintaro įlankos vandenys Juodkrantėje. Ugnies skulptūras kurti ir Gintaro įlankoje statyti pradėjo tenykštis skulptorius Albertas Danilevičius. Pirmoji jo skulptūra „Ženklas“ suliepsnojo 2003 metais per vasarvidį (Rasas). Jau kitais, 2004 metais šio menininko darbas „Garnys“ buvo supleškintas Baltų vienybės garbei. Nuo tada kasmet pavasarį Kuršių nerijoje, Juodkrantėje plūkiasi skulptorių kuopa. Gintaro įlankoje jie palieka po įspūdingą nendrinę skulptūrą, o kartais net ir dvi. Per vasarą tos skulptūros džiugina praeivių akis, o rudenį, rugsėjo 22 dieną būna iškilmingai sudegintos, pagerbiant saulės palydas ir protėvių atminimą.
Juodkrantės Gintaro įlankoje ugnies skulptūras statyti 2003 metais pradėjo tenykštis skulptorius Albertas Danilevičius.
Brolių Kęstučio ir Vytauto Musteikių ugnies skulptūra „Mėnuo saulužę vedė“, skirta protėviams ir jų paliktiems padavimams pagerbti. Juodkrantė, Gintaro įlanka, 2012.
Musteikio ugnies skulptūra „Žaltys saulės saugotojas“, skirta seniesiems Lygės padavimams atminti. Juodkrantė, Gintaro įlanka, 2013.
Senovės lietuviai, kaip ir jų bočių bočiai, šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia saule. Pagaminti meno kūrinį, sudėti į jį savo išmonę, širdį, skirti jam nemažai laiko, jėgų ir kantrybės, o paskui sudeginti jį, kad trumpam plykstelėjusi liepsna pakerėtų šventės dalyvius, pakylėtų jų dvasią – tokia tapo šių dienų Lygės apeiga, tokia jos auka.
Baltų vienybės iškilmės Juodkrantėje tapo ypačiu, jaudinančiu reginiu. Skulptoriaus V. Musteikio „Krikštas“, skirtas atėjūnų krikščionybės nešėjų išnaikintoms baltų gentims atminti. Kvapą gniaužė bežiūrint į šią didingą liepsnojančią auką
Puikiai tinka ji ir protėvių atminimui pagerbti. Štai praėjusiais, 2014 metais, minint Gintaro įlankos liepsnojančių stebuklų dešimtmetį, Baltų vienybės dienai ir atėjūnų krikščionybės nešėjų išnaikintoms baltų gentims paminėti skulptorius Vytautas Musteikis skyrė net du darbus. Vieną jų pavadino „Krikštas“. Mat senais laikais, dar iki krikščionybės, protėviai kapus žymėjo ne kryžiais, o krikštais, vaizduojančiais Pasaulio medį – tiltą tarp šio ir ano pasaulių, be to, nuolatinio gyvasties atsinaujinimo ženklą.
Šį įspūdingą savo darbą Vytautas skyrė grobikų atėjūnų išnaikintoms baltų gentims atminti, kviesdamas tartum maldą kartoti SĖLIŲ, ŽIEMGALIŲ, NALŠĖNŲ, DELTUVIŲ, GALINDŲ, KURŠIŲ, PRŪSŲ, DAINUVIŲ, POLEKSĖNŲ, SŪDUVIŲ, JOTVINGIŲ, GUDŲ ir GUDONŲ vardus, nes jų dėka tebesame. Kol juos priešai niokojo ir žudė, Lietuva spėjo sutvirtėti ir šitaip įstengė išlikti. Todėl privalu su padėka minėti šias gentis kas kartą, kai pagalvojame apie savo šaknis, protėvius, likimą.
Tartum maldą privalom kartoti SĖLIŲ, ŽIEMGALIŲ, NALŠĖNŲ, DELTUVIŲ, GALINDŲ, KURŠIŲ, PRŪSŲ, DAINUVIŲ, POLEKSĖNŲ, SŪDUVIŲ, JOTVINGIŲ, GUDŲ ir GUDONŲ vardus, nes jų dėka tebesame. Kol juos priešai niokojo ir žudė, Lietuva spėjo sutvirtėti ir šitaip įstengė išlikti.
Deja, daugelio genčių net vardų nebežinome. Jos ištirpo tarp kitų tautų, kaip Pomeranijos ar Dnepro baltai arba nenuoramos keliauninkai gudai, kitaip gudonai. Atmintį apie pastaruosius savo raštuose atgaivino senosios baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė-Rosales, pastebėjusi, kad šį vardą mini dar senovės graikų istorikas Herodotas (IXa.p.m.e.). Gudai, mūsų protėvių giminaičiai, kadais gyvenę į rytus nuo Vystulės (dabar Vyslos), laivais, pritaikytais ne tik plaukti, bet ir važiuoti, iš savo protėvynės nusidangino net į Pirėnų pusiasalį ir ten apsistojo. Apie tai mena Kastilijos (Ispanija) karaliaus Alfonso X Išmintingojo (1221-1284) metraščiai.
Kastilijos (Ispanija) karalius Alfonsas X, dėl iškilaus proto ir gilios išminties pramintas Išmintinguoju.
Gudonams pagerbti skulptorius padirbo tokį ratuotą laivą ir paleido jį pliuškentis tarp kuršmarių vilnių, o atėjus laikui užkūrė deglais, kad jis, kaip ir kitos skulptūros, kitos aukos protėviams ir dievams, nutviekstų Gintaro įlanką smagiais liepsnų liežuviais. Beje, reikšminga, kad sykiu su Vytautu ir kitais kūrėjais tą pavasarį petys petin darbavosi ir autorius iš Ispanijos, Chordi Navaras Navaretė (Jordi Navarro Navarrete).
Kartu su Vytautu Musteikiu, jo bičiuliu ir bendražygiu Dariumi Ramančioniu bei kitais šauniais darbštuoliais, baltų vienybės ugnių sąšaukos gaivintojais, noriu pakviesti visus ne tik užkurti ugnis Baltų vienybės dieną, ne tik laiku pranešti, kad jos būtų pažymėtos sąšaukų žemėlapy, ne tik atlikti tas priedermes ir apeigas, kurios jau atgaivintos, bet į gražų šventės vainiką įpinti dar vieną itin reikalingą paprotį: kūrendami ugnis ir mintydami apie savo būtį, dabartį ir ateitį, visi vienu metu su didžiausiu dėkingumu ir pagarba paminėkime kadais išžudytas gentis. Dainuodami dainas, giedodami giesmes, eidami ratelius apie šventąją ugnį ar šnekučiuodamiesi apie savo tautos ištakas bei tolyn vingiuojančius būsimų amžių kelius takelius vis kartokime ir kartokime, nesiliaukime kartoti jų vardus. Tarkime tuos pakiliai ir garsiai, kaip turi būti tariami didvyrių vardai. Nei sau, nei kitiems neleiskime jų užmiršti.
Tūkstančiai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių ir šventos ugnies. Šventos, nes būtent ji mus vienija, šildo ir gelbsti, būtent ji atveria santalkos gėriui mūsų širdis, kaip ir kadaise. Padėkime jai įsižiebti vardan garbingos mūsų, baltų, praeities ir šviesios ateities. Ir vardan tų, kurie dėl jos galvas padėjo.
Jūratės Statkutės-Rosales atrastiems gudams-gudonams skirta V. Musteikio ir L. Petkevičiūtės ugnies skulptūra „Mįslingi gudonų keliai ir kelionės“.
2016 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) kviečiame paveldo mylėtojus kartu švęsti pirmosios pavasario žalumos – Jorės šventės ant Jusaičių (Šėtkalnio) alkakalnio, Jusaičių km., Bubių sen., Šiaulių rajonas. Kartu pasidžiaugsime atbundančia gamta ir prisiminsime senolių papročius.
Renkamės 11 val. ant Jusaičių alkakalnio talkai – alkakalnio aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventinės erdvės, garšvų sriubos virimas. Po talkos Jorės šventė: eisena Jorei pagerbti, sūpuoklinės dainos, kirvio mėtymas, žaidimai, kiaušinienės ant laužo kepimas, suneštinės vaišės, lauko pirtis. Atvykstant turėti: vaišių, stalo įrankių (dubenėlis, šaukštas), kiaušinių kiaušinienei, pirties reikmenis, savo kirvį, pageidautini šventiniai – tautiniai rūbai, įrankiai talkai, muzikos instrumentai. Kaip surasti Jusaičių alkakalnį žiūrėti čia. Nuo Bubių iki Jusaičių apie 5 km.
Prašau pranešti apie dalyvavimą tel. 860091403; info@aukuras.lt
Kaip atvažiuoti nuo Bubių:
Baltų vienybės ugnys jau dešimti metai nušvietė baltų žemes
Prisimindami savo savastį turime prisiminti ir mūsų protėvius – baltus. Baltų kalbos, istorija ir kultūra yra mūsų brangiausias paveldas. Kiekvieno pareiga yra tai pažinti ir gerbti.
Jau dešimt metų rugsėjo 22 d. ant piliakalnių, baltų istorijos atmintinose vietose užkuriamos Baltų vienybės ugnys. Baltų vienybės ugnies sąšauka skirta įprasminti Baltų vienybę, Rudens Lygiadienį, Saulės mūšio pergalę. Šią atmintiną Saulės mūšio pergalės rugsėjo 22 dieną 2001 m. Lietuvos ir Latvijos seimai yra paskelbę Baltų vienybės diena.
Prieš 10 metus sąšauka prasidėjo tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Kasmet dalyvių vis gausėjo. Šiemet apie dalyvavimą sąšaukoje buvo gauta žinia iš 133 vietų (2014 m. buvo 114 vietų) Lietuvoje (86), Latvijoje (34), Lenkijoje (7) ir kitose šalyse (6), kur susibūrė žmonės prisiminti baltų palikimą. Kur buvo užkurtos Baltų vienybės ugnys galima pamatyti interneto svetainėje https://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/ .
Baltų vienybės ugnys buvo užkurtos ir ant Šiaulių krašto piliakalnių bei alkakalnių. Gausiai žmonių susirinko ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų šventkalnio. Šis kalnas, legendose minimas kaip milžinų motinos Kurtuoves kapas, buvo sueities vieta žemaičių, kuršių ir žiemgalių genčių.
Nuo Girnikų kalno per Lygiadienį galime stebėti kaip saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno. Temstant prie užkurtos ant aukuro ugnies ratu sustoję žmonės klausėsi pasakojimų apie baltų milžinus, didvyrių žygdarbius, gyvąsias ir išnaikintas baltų gentis. Dainavo sutartines, dainas lietuvių, žemaičių, latvių, prūsų kalbomis, bendrai vaišinosi gira ir duona.
Sutemus visų akys nukrypo į Žemaitijos tolius, kur laukėme ugnies ženklo. Ryškiai sužibo uždegta ugnis ant Šatrijos kalno. Mes ant Girnikų kalno atsakėme Šatrijai uždegdami 3 didelius nendrinius deglus. Šūksniais „valio“ visi sveikino sales virš Gaudkalnio, Sprūdės, Žąsūgalos, Šatrijos kalvų. Ant Girnikų kalno nendriniais deglais ir salvėmis perdavėme ugnies ženklą kitiems Šiaulių krašto piliakalniams. Neužilgo išvydome mums atsiliepiančius Kurtuvėnų, Bubių, Salduvės, Sauginių, Luponių piliakalnius, Aukštelkės, Gegužių, Naisių kalnus. Netilo skambučiai ir sveikinimai nuo kitų Lietuvos piliakalnių. Visi džiaugėsi vienybe ir didžiavosi esą baltai.
Dalyvaujantys sąšaukoje skleidžia žinią, kad mes esame baltai. Šimtai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių. Tikimės, kad kitąmet atsiras daugiau šeimų, bendruomenių ir organizacijų, kurios aplankys baltų atminties vietas ir įprasmins jas uždegant vienybės ugnis.
Darius Ramančionis
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas
Tel. 860091403
Kviečiame visus į 3–jų dienų rudens renginių festivalį –
SUSITIKIME KURTUVĖNUOSE
2015 m. rugsėjo 25 – 27 d. Kurtuvėnai
Rugsėjo 25 d. (Penktadienis) Konferencija, skirta P.Višinskiui
11.00 val. vyks konferencija “Povilas Višinskis – valstybinio mąstymo, kultūros ir lietuvių klasikos grynuolis“,
skirta Povilo Višinskio 140–osioms gimimo metinėms paminėti Kurtuvėnų dvaro ratinėje
14.00 val. Naisių vasaros teatras ištrauka iš spektaklio „Locna laimė. ŽEMAITĖ“
Rugsėjo 26 d.(Šeštadienis) „Kurtuoves“45 gimtadienis, Kurtuvėnų dvaro ratinėje
15 val. Kurtuvėnų folkloro kolektyvo „Kurtuove“ gimtadienio šventė, koncertinė programa. Svečiuose folkloro kolektyvai iš Kelmės „Taduja“, iš Bubių „Obelėlė“
17 val. „Kurtuoves“ vaidintojų spektaklis pagal Aišbę „Avinėlis nekaltasis“, režisierė Ramunė Mikėnienė
Apie 18.30 val. Liaudiška vakaronė visiems. Groja Kelmės „Taduja“ ir Kurtuvėnų muzikantai
20 val. Liepsnelių šventė Kurtuvėnų miestelyje
Rugsėjo 27 d. (Sekmadienis) Šv. Mergelės Marijos Belaisvių vaduotojos atlaidai
12 val. Šv. Mergelės Marijos Belaisvių vaduotojos atlaidu šv.Mišios Kurtuvėnų Šv.Jokūbo bažnyčioje
13 val. Sakralinės muzikos valanda „Būk pašlovintas, žmogau“. Atlieka kamerinis ansamblis „ARS VIVO“. Meno vadovas Sigitas Vaičiulionis
15 val. Kroketo varžybos Kurtuvėnų dvaro sode
Organizatoriai ir rėmėjai: Šiaulių P. Višinskio biblioteka, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Šiaulių r. sav. Kultūros centras, Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“. Kurtuvėnų parapija, Asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“, UAB „Šventjonis“, UAB „Molupis“