LT BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / https://www.aukuras.lt/sasauka/
LV BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME/ https://www.aukuras.lt/sasauka/lv/
BY ПЕРАГУК АДЗІНСТВА БАЛТАЎ/ https://www.aukuras.lt/sasauka/by/
2018 m. rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Ta proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.Visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį, žemes, gyvastį, gyvenimo būdą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją aisčių tautoms. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš istorija, protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvi papročiai.
Prisiminkime baltų tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies šviesa apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Bendruomenes, organizacijas, pavienius asmenis rugsėjo 22 d. 20-21 val. dalyvausiančius Baltų vienybės ugnies sąšaukoje prašome pranešti apie tai el. paštu Lietuvoje ir kitose šalyse: baltai@aukuras.lt ; Latvijoje: linda.lindale@gmail.com ; Gudijoje: svajksta@gmail.com . Pranešime nurodykite vietą, kur bus uždegta ugnis ir kas ją įžiebs, kaip susisiekti. Jūsų informaciją patalpinsime sąšaukos žemėlapyje (žiūrėti čia).
Daugiau apie sąšauką: https://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/
Sąšaukos žemėlapis ir puslapis pildomas ir atnaujinamas.
Dalinkitės su bendraminčiais patirtimi, nuotraukomis, filmais apie Baltų sąšauką FACEBOOK:
BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUNSKURU SASAUKSME
Pakvieskite Baltų vienybės sąšaukoje dalyvauti pažįstamus visame pasaulyje.
2018 metais minint Latvijos ir atkurtos Lietuvos valstybių 100-metį, Baltų vienybės ugnies sąšauka turėtų tapti išskirtiniu renginiu apjungiančiu baltų palikuonis visame pasaulyje.
UŽ BALTŲ VIENYBĘ
2018 metų liepos 21 d. (šeštadienį) 12 val. prigimtinės pasaulėžiūros puoselėtojus kviečiame dalyvauti Amžinosios Ugnies šventėje ant Šatrijos kalno. 1994 m. ant Šatrijos buvo užkurta Amžinoji Ugnis, kuri daug metų yra globojama Gedvilų šeimos, Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje, Riškėnuose šalia Telšių. Pernai iškeliavus į Dausas Žemaitijos Kriviui Adolfui Gedvilui, išsipildė jo svajonė. Jo užkurta Ugnis nuolatos kūrenama ant Šatrijos kalno.
Šiemet, kaip ir kasmet, liepos trečią šeštadienį, ant Šatrijos vyks Amžinosios Ugnies šventė. Visi atvykę gali dalyvauti Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šatrijos Ugnimi, gauti palaiminimą eiti protėvių prigimtinio tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies.
2018 m. liepos 21 d. 12 val. renkamės ant Raudonkalnio, esančio šalia Šatrijos kalno, kur ugnume saugoma Šatrijos Ugnis. Nuo Raudonkalnio su Šatrijos Ugnimi ir iš kitų žemių atvežtomis Ugnimis kopsime į Šatrijos kalną, kur suliesime Ugnis į Vieną. Eidami ratu giesmėmis ir aukomis pagerbsime Ugnį, o per ją Praamžių, tautos Dievus ir protėvius. Skaistinsimės Ugnelės kaitroje. Žemynėliaudami susitelksime bendrume ir vienybėje su Žeme Motina. Žyniai palaimins eiti prigimtinio tikėjimo keliu. Po apeigos ant Raudonkalnio vyks prigimtinės pasaulėžiūros puoselėtojų sueiga ir suneštinės vaišės. Dalinsimės mintimis apie prigimtinės pasaulėžiūros puoselėjimą Žemaitijoje, Lietuvoje, Pasaulyje.
Kviečiame atvykstant atsivežti Ugnį iš savo žemių. Galima atsivežti žibintus (apsaugai nuo vėjo) su žvake ir prisidėti prie Ugnies nešimo į kalną. Norintiems gauti žynių palaiminimą eiti prigimtinio tikėjimo keliu privalu turėti vaškinę žvakę ir pasaginę segę. Pageidautina atvykti su šventiniais – tautiniais rūbais arba šviesiais apdarais. Prašome atsivežti vaišių.
Prigimtinės pasaulėžiūros bendruomenių vadovus prašome pranešti apie atvykimą, susisiekti su rengėjais dėl bendrų veiksmų.
Esate laukiami. Pasidalinkite žinia su bendraminčiais.
SUSITIKSIME ŠATRIJOJ
Teirautis tel. 860091403, satrijosromuva@gmail.com
Rengėjai: Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenė ŠATRIJOS ROMUVA, Asociacija ŽEMAIČIŲ KARALIAUS RINGAUDO DVARAS, ŠATRIJOS UGNIES SERGĖTOJAI
Saulei leidžiantis, per patį Saulės Kalėdų virsmą, papročių puoselėtojus, Žemaitijos žmones, kviečiame prisiminti žemaičių Kalėdinį paprotį ir kartu švęsti BLUKVILKIO šventę, tempti BLUKĮ į Šatrijos kalną.
Eidami aplink Šatriją pasauliui prisiminsime praėjusius metus, pasvajosime apie ateinančius, atsikratysime metų blogybėmis ir suvarysime į BLUKĮ. Sudeginsime BLUKĮ su blogybėmis ant Šatrijos, kaip darė žemaičiai nuo amžių. Kol BLUKIS degs šoksime ratelius ir dainuosime ant Šatrijos kalno.
Vaišių atsivežti. Karštos arbatos bus. Svaigalai nepageidautini.
Laukiame 2017 m. gruodžio 21 d. 15 val. prie Šatrijos.
Rengėjai: Šatrijos Romuva, www.SatrijosUgnis.lt
2017 m. rugsėjo 22 d. (penktadienį) kviečiame ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų kalno (Šiaulių r.) švęsti BALTŲ VIENYBĖS DIENOS ir RUDENS LYGIADIENIO. Tą dieną, sulygus dienai su naktimi, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose baltų gyvenamose ir istorinėse vietose bus uždegtos Baltų vienybės ugnys.
18.45 Renkamės ant Girnikų kalno. Talka: kalno aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventei: Ugnies ženklų gamyba, šakų rinkimas, malkų ir deglų ruošimas.
19.20 Stebėsime, kaip Lygiadienio Saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno.
19.30 Aukuro užkūrimas. Baltų istorijos prisiminimai. Dainuojame lietuvių, latvių, prūsų dainas.
20.40 Laukiame ugnies ženklo nuo Šatrijos. Ugnies ženklo perdavimas Šiaulių krašto piliakalniams. Baltų vienybės ugnies salvė. Baltų ugnies ženklų uždegimas. Vertimasis į tamsos pusę.
Atvykstant pageidautina atsivežti: akmenį aukurui, pirštines talkai, vaišių, deglą, žvakių, „skraidantį žibintą“, prožektorių. Apsirenkite pagal oro sąlygas.
Kaip atvykti: Iš Šiaulių reikia važiuoti iki Kurtuvėnų. Kryžkelėje, kur yra rodyklė „Kurtuvėnai 1 km“, sukti į dešinę ir pravažiavus 1,5 km bus rodyklė „Girnikų kalnas“. Pasisukę į kairę už 2 km pamiškėje rasite rodyklę „Girnikų kalnas“. Pasisukę dešinėn, tiesiai miško keliuku kiek paėję užlipsite ant Girnikų kalno. Geriau atvykti nuosavu transportu (dviračiu, automobiliu ir kt.), nes nebus autobuso sugrįžimui. (Žiūrėti žemėlapį)
Laukiame ant kalno.
Organizatoriai:
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas “Aukuras” ir asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“.
Daugiau teirautis tel. 860091403 (Darius), info@aukuras.lt
Apie sąšauką: aukuras.lt/sasauka/
Baltų vienybės ugnies sąšaukos vietos ir dalyviai: https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=146PvK2ZfQB9z7U1mAB05GuF3pXQ
2017 metų rugsėjo 10 naktį į Dausas pas protėvius iškeliavo
Žemaitijos garbės Krivis, Šventosios Ugnies sergėtojas, Žemaitijos karaliaus Ringaudo dvaro ir Žemaičių baltų religinės bendruomenės ŠATRIJOS ROMUVA įkūrėjas, žemaitiškos kalbos ir papročių puoselėtojas.
Bus pašarvotas rugsėjo 11 d. 10 val. Ryškėnų kultūros centre, Ryškėnai, Telšių raj. Atsisveikinimas ir išlydėjimas į paskutinę kelionę rugsėjo 12 d. 11-12 val.
Visus pažinojusius Krivį kviečiame pagerbti, aplankyti ir palydėti į paskutinę žemišką kelionę.
Pirmadienį 19 val. renkamės giedoti Vėlių giesmes.
Antradienį 11 val. laidojimo apeiga.
Lai keliauja Jo siela Vėlių keliu į savo žvaigždę.
2017 m. rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Ta proga kviečiame baltų palikuonis Lietuvoje, Latvijoje bei bendruomenes visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir 20-21 val. uždegti ugnis ant piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.
Visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį, žemes, gyvastį, gyvenimo būdą. Vienybė padėjo išlikti ir išgyventi tūkstantmetę istoriją aisčių tautoms. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš istorija, protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvi papročiai.
Prisiminkime baltų tautų istoriją aplankydami atmintinas vietas ir sustiprinkime ryšį tarp baltų visame pasaulyje. Tegul ugnies šviesa apjungia baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Bendruomenes, organizacijas, pavienius asmenis rugsėjo 22 d. 20-21 val. dalyvausiančius Baltų vienybės ugnies sąšaukoje prašome pranešti apie tai el. paštu Lietuvoje: baltai@aukuras.lt ; Latvijoje: linda.lindale@gmail.com ; Gudijoje: svajksta@gmail.com . Pranešime nurodykite vietą, kur bus uždegta ugnis ir kas ją įžiebs, kaip susisiekti. Jūsų informaciją patalpinsime sąšaukos žemėlapyje (žiūrėti čia).
Daugiau apie sąšauką: https://aukuras.lt/
Sąšaukos žemėlapis ir puslapis pildomas ir atnaujinamas.
Dalinkitės su bendraminčiais patirtimi, nuotraukomis, filmais apie Baltų sąšauką FACEBOOK:
BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUNSKURU SASAUKSME
Pakvieskite Baltų vienybės sąšaukoje dalyvauti pažįstamus visame pasaulyje.
2017 metais – Piliakalnių metais, Baltų vienybės ugnies sąšauka turėtų tapti išskirtiniu renginiu apjungiančiu piliakalnius ir bendruomenes.
LT BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / https://www.aukuras.lt/
LV BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME/ http://www.aukuras.
BY ПЕРАГУК АДЗІНСТВА БАЛТАЎ 2017/ https://www.aukuras.lt/
UŽ BALTŲ VIENYBĘ
2017 metų liepos 15 d. (šeštadienį) prigimtinės pasaulėžiūros puoselėtojus kviečiame dalyvauti Amžinosios Ugnies šventėje ant Šatrijos kalno. 1994 m. ant Šatrijos buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Židinys patapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet per Vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą eiti baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies.
Liepos 15 d. 12 val. Amžinosios Ugnies paėmimas iš Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro (Adolfo ir Magdutės Gedvilų sodyba, Ryškėnai, Telšių raj. tel. 862173491) ir išvykimas į Šatriją. 13 val. Amžinosios Ugnies sutikimas ir eisena į Šatrijos kalną. Amžinosios Ugnies atnaujinimo apeiga. Skaistinimasis ugnimi. Žemynėliavimas. Palaiminimas eiti Baltų tikėjimo keliu. Amžinosios Ugnies perdavimas globėjui ir grąžinimas į Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį. Po apeigos Karaliaus Ringaudo dvare Ryškėnuose vyks Žemaitijos prigimtinės pasaulėžiūros Krivūlė (dalinsimės mintimis apie prigimtinės pasaulėžiūros dabartį ir ateitį Žemaitijoje) ir suneštinės vaišės.
Siūlome atsivežti žibintus (apsaugai nuo vėjo) su žvake ir prisidėti prie Ugnies nešimo į kalną. Norintiems gauti žynių palaiminimą eiti Baltų tikėjimo keliu privalu turėti vaškinę žvakę ir pasaginę segę. Pageidautina atvykti su šventiniais – tautiniais rūbais arba šviesiais apdarais. Prašome atsivežti vaišių.
Prigimtinės pasaulėžiūros bendruomenių vadovus prašome pranešti apie atvykimą, susisiekti su rengėjais dėl bendrų veiksmų.
Esate laukiami. Pasidalinkite žinia su bendraminčiais.
SUSITIKSIME ŠATRIJOJ
Teirautis tel. 860091403
Rengėjai: ŽEMAIČIŲ KARALIAUS RINGAUDO DVARAS, ŠATRIJOS ROMUVA
Kviečiame visus dar gyvenančius vasaros nuotaika į rudens renginį-
“SUSITIKIME KURTUVĖNUOSE“
2016 m. rugsėjo 24 -25 d.
Kurtuvėnai, Šiaulių raj.
Rugsėjo 24 d.
20 val. Liepsnelių šventė Kurtuvėnų miestelyje. Kviečiame visus prie savo namų užžiebti ugneles ir taip papuošti miestelį
Rugsėjo 25d.
12 val. Šv. Mergelės Marijos Belaisvių vaduotojos (Nevalnikų) atlaidai Kurtuvėnų Šv. Jokūbo bažnyčioje
14 val. Kurtuvėnų dvaro ratinėje J.Grušo spektaklis „Nenuorama žmona“,
vaidina Kurtuvėnų folkloro kolektyvo „Kurtuove“ vaidintojų grupė
Režisierė Ramunė Mikėnienė
15 val. Groja Šiaulių r. Ginkūnų liaudiškos muzikos kapela “Švedė“ Vad. Zita Bružienė
Organizatoriai: Kurtuvėnų parapija, Asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“, Šiaulių r. sav. Kultūros centras, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
RUGSĖJO DVIDEŠIMT ANTROJI – RUDENS LYGĖ IR BALTŲ VIENYBĖ
Širdžių darna ir ugnių sąšauka
IV dalis
(tęsinys, pradžia 2016-08-12 d. www.aukuras.lt )
Galiausiai 1992 metais Eglės Plioplienės, dabar jau visiems gerai žinomos tautinių papročių gaivintojos, visuomenės veikėjos ir įvairiausių tautinių švenčių rengėjos, rūpesčiu sumanyta saulei ir dievams už skalsą, derlių ir kitas vasaros gėrybes paaukoti, kaip nuo seno įprasta, ožį. Mintis daug kam patiko ir netgi buvo palaiminta paties N. Vėliaus. Skulptoriai Daumantas Kučas, Algis Kuzma ir Šarūnas Arbačiauskas ant Tauro kalno iš šiaudų padirbdino nediduką oželį, kuris gausaus būrio gerbėjų skambiom liaudies giesmėm apgiedotas ir gražių apeigų palydėtas kaitriame lygiadienio lauže dangun išrūko. Tas pat nutiko ir per 1993 metų rudens lygę.
1992 metais Eglės Plioplienės, dabar jau visiems gerai žinomos tautinių papročių gaivintojos, visuomenės veikėjos ir įvairiausių švenčių rengėjos, rūpesčiu sumanyta saulei ir dievams už skalsą, derlių ir kitas vasaros gėrybes paaukoti, kaip nuo seno įprasta, ožį. Čia matyti, kaip smagiai pleška V. Geraščenkos skulptūra „Ožių aukojimas“.
1994-aisiais skulptoriaus Daumanto Kučo šiaudinis ožys atsidūrė ant dailiai sukrautos malkų riesvės senamiestyje, Pilies gatvėje, prie Piatnickajos cerkvukės ir ten kėpsojo tol, kol senasis, padavimuose apdainuotas Ragučio aukuro akmuo į vietą stojos, kol rudens lygiadienių „žynys“ Ramūnas Abukevičius gražiausias Kornelijaus Platelio tam įvykiui sukurtas eiles skaitė, Vilniaus Romuvos krivis Jonas Trinkūnas aukurą naujoje vietoje senovinėmis apeigomis šventino, skambiausios ir seniausios lietuvių dainos aidėjo…
1995 metais skulptoriaus Donato Dumskio sukurtas didžiulis, daugiau kaip 6 metrų aukščio šiaudinis ožys, taipogi kuo skambiausiai apdainuotas, supleškėjo Gedimino kalno papėdėje. Aukojimą lydėjo iškilmingos apeigos: vasaros ugnis nuo Gedimino kalno buvo nunešta žemyn ir apgobta Žemutinėje pilyje, kad pavasario lygei išaušus ir vėl ant kalno pas žmones užkoptų.
1996, 1997, 1998 metų ožius gamino vis tas pats nenuilstantis Donatas Dumskis. Skulptūras jis papildė tam tikrais ženklais, žyminčiais kurį nors vieną šiltąjį metų mėnesį. Uždegant kiekvieną atskirą ženklą skambėjo geriausių Vilniaus giedorių dainuojamos senovinės lietuvių dainos, aidėjo nuostabūs Vydūno žodžiai.
1999 metais Vilniaus Kalnų parke pavyko surengti ligi tol nebūtus „Lygiadienio ugnies žaidimus“, kuriems skulptūras sukūrė Algis Garbačiauskas ir Kazys Venclova. O 2000-aisiais „Ugnies žaidimuose“ jau dalyvavo visas būrys skulptorių. Šitaip šiaudinio ožio aukojimas pamažu išaugo į kerinčią ugnies skulptūrų šventę, kurion pasidžiaugti menininkų sukurtomis liepsnojančiomis grožybėmis ir puikia muzika suplaukdavo minios žmonių.
Šiaudinio ožio aukojimas netruko išaugti į didžiulę ir didžiai įspūdingą ugnies skulptūrų šventę. Pamažu susidarė nemažas ugnies stebuklų sutvėrėjų būrys. Šioje nuotraukoje dalis jų: Stasys Juraška, Gediminas Piekuras, Eglė Plioplienė, Marius Grušas, Viktor Geraščenko, Rytas Belevičius, Kazys Venclovas, Kęstutis Musteikis, Arvydas Ališanka.
Be įprasto ožio, imta ręsti, pinti, rišti visokias įmantrias, sudėtingas, netgi judančias skulptūras. Kiekvienas kūrėjas stengėsi vis kitaip, vis išmaniau nustebinti šventės dalyvius. Pamažu susidarė nemažas ugnies stebuklų sutvėrėjų būrys: Donatas Dumskis, Arvydas Ališanka, Rytas Jonas Belevičius, Darius Bražiūnas, Marius Grušas, Algis Garbačiauskas, Viktoras Geraščenka, Stasys Juraška, Kęstutis Musteikis, Gediminas Piekuras, Kazys Venclovas. Sulig metais šventė plėtėsi, augo, gražėjo, pamažu „pasisėjo“ į kitus miestus ir ten sudygo savitais daigais, suvešėjo nebūtais želmenimis.
Štai jau vienuolika metų, kaip Baltų vienybės dieną ugnimis sumirga Gintaro įlankos vandenys Juodkrantėje. Ugnies skulptūras kurti ir Gintaro įlankoje statyti pradėjo tenykštis skulptorius Albertas Danilevičius. Pirmoji jo skulptūra „Ženklas“ suliepsnojo 2003 metais per vasarvidį (Rasas). Jau kitais, 2004 metais šio menininko darbas „Garnys“ buvo supleškintas Baltų vienybės garbei. Nuo tada kasmet pavasarį Kuršių nerijoje, Juodkrantėje plūkiasi skulptorių kuopa. Gintaro įlankoje jie palieka po įspūdingą nendrinę skulptūrą, o kartais net ir dvi. Per vasarą tos skulptūros džiugina praeivių akis, o rudenį, rugsėjo 22 dieną būna iškilmingai sudegintos, pagerbiant saulės palydas ir protėvių atminimą.
Juodkrantės Gintaro įlankoje ugnies skulptūras statyti 2003 metais pradėjo tenykštis skulptorius Albertas Danilevičius.
Brolių Kęstučio ir Vytauto Musteikių ugnies skulptūra „Mėnuo saulužę vedė“, skirta protėviams ir jų paliktiems padavimams pagerbti. Juodkrantė, Gintaro įlanka, 2012.
Musteikio ugnies skulptūra „Žaltys saulės saugotojas“, skirta seniesiems Lygės padavimams atminti. Juodkrantė, Gintaro įlanka, 2013.
Senovės lietuviai, kaip ir jų bočių bočiai, šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia saule. Pagaminti meno kūrinį, sudėti į jį savo išmonę, širdį, skirti jam nemažai laiko, jėgų ir kantrybės, o paskui sudeginti jį, kad trumpam plykstelėjusi liepsna pakerėtų šventės dalyvius, pakylėtų jų dvasią – tokia tapo šių dienų Lygės apeiga, tokia jos auka.
Baltų vienybės iškilmės Juodkrantėje tapo ypačiu, jaudinančiu reginiu. Skulptoriaus V. Musteikio „Krikštas“, skirtas atėjūnų krikščionybės nešėjų išnaikintoms baltų gentims atminti. Kvapą gniaužė bežiūrint į šią didingą liepsnojančią auką
Puikiai tinka ji ir protėvių atminimui pagerbti. Štai praėjusiais, 2014 metais, minint Gintaro įlankos liepsnojančių stebuklų dešimtmetį, Baltų vienybės dienai ir atėjūnų krikščionybės nešėjų išnaikintoms baltų gentims paminėti skulptorius Vytautas Musteikis skyrė net du darbus. Vieną jų pavadino „Krikštas“. Mat senais laikais, dar iki krikščionybės, protėviai kapus žymėjo ne kryžiais, o krikštais, vaizduojančiais Pasaulio medį – tiltą tarp šio ir ano pasaulių, be to, nuolatinio gyvasties atsinaujinimo ženklą.
Šį įspūdingą savo darbą Vytautas skyrė grobikų atėjūnų išnaikintoms baltų gentims atminti, kviesdamas tartum maldą kartoti SĖLIŲ, ŽIEMGALIŲ, NALŠĖNŲ, DELTUVIŲ, GALINDŲ, KURŠIŲ, PRŪSŲ, DAINUVIŲ, POLEKSĖNŲ, SŪDUVIŲ, JOTVINGIŲ, GUDŲ ir GUDONŲ vardus, nes jų dėka tebesame. Kol juos priešai niokojo ir žudė, Lietuva spėjo sutvirtėti ir šitaip įstengė išlikti. Todėl privalu su padėka minėti šias gentis kas kartą, kai pagalvojame apie savo šaknis, protėvius, likimą.
Tartum maldą privalom kartoti SĖLIŲ, ŽIEMGALIŲ, NALŠĖNŲ, DELTUVIŲ, GALINDŲ, KURŠIŲ, PRŪSŲ, DAINUVIŲ, POLEKSĖNŲ, SŪDUVIŲ, JOTVINGIŲ, GUDŲ ir GUDONŲ vardus, nes jų dėka tebesame. Kol juos priešai niokojo ir žudė, Lietuva spėjo sutvirtėti ir šitaip įstengė išlikti.
Deja, daugelio genčių net vardų nebežinome. Jos ištirpo tarp kitų tautų, kaip Pomeranijos ar Dnepro baltai arba nenuoramos keliauninkai gudai, kitaip gudonai. Atmintį apie pastaruosius savo raštuose atgaivino senosios baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė-Rosales, pastebėjusi, kad šį vardą mini dar senovės graikų istorikas Herodotas (IXa.p.m.e.). Gudai, mūsų protėvių giminaičiai, kadais gyvenę į rytus nuo Vystulės (dabar Vyslos), laivais, pritaikytais ne tik plaukti, bet ir važiuoti, iš savo protėvynės nusidangino net į Pirėnų pusiasalį ir ten apsistojo. Apie tai mena Kastilijos (Ispanija) karaliaus Alfonso X Išmintingojo (1221-1284) metraščiai.
Kastilijos (Ispanija) karalius Alfonsas X, dėl iškilaus proto ir gilios išminties pramintas Išmintinguoju.
Gudonams pagerbti skulptorius padirbo tokį ratuotą laivą ir paleido jį pliuškentis tarp kuršmarių vilnių, o atėjus laikui užkūrė deglais, kad jis, kaip ir kitos skulptūros, kitos aukos protėviams ir dievams, nutviekstų Gintaro įlanką smagiais liepsnų liežuviais. Beje, reikšminga, kad sykiu su Vytautu ir kitais kūrėjais tą pavasarį petys petin darbavosi ir autorius iš Ispanijos, Chordi Navaras Navaretė (Jordi Navarro Navarrete).
Kartu su Vytautu Musteikiu, jo bičiuliu ir bendražygiu Dariumi Ramančioniu bei kitais šauniais darbštuoliais, baltų vienybės ugnių sąšaukos gaivintojais, noriu pakviesti visus ne tik užkurti ugnis Baltų vienybės dieną, ne tik laiku pranešti, kad jos būtų pažymėtos sąšaukų žemėlapy, ne tik atlikti tas priedermes ir apeigas, kurios jau atgaivintos, bet į gražų šventės vainiką įpinti dar vieną itin reikalingą paprotį: kūrendami ugnis ir mintydami apie savo būtį, dabartį ir ateitį, visi vienu metu su didžiausiu dėkingumu ir pagarba paminėkime kadais išžudytas gentis. Dainuodami dainas, giedodami giesmes, eidami ratelius apie šventąją ugnį ar šnekučiuodamiesi apie savo tautos ištakas bei tolyn vingiuojančius būsimų amžių kelius takelius vis kartokime ir kartokime, nesiliaukime kartoti jų vardus. Tarkime tuos pakiliai ir garsiai, kaip turi būti tariami didvyrių vardai. Nei sau, nei kitiems neleiskime jų užmiršti.
Tūkstančiai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių ir šventos ugnies. Šventos, nes būtent ji mus vienija, šildo ir gelbsti, būtent ji atveria santalkos gėriui mūsų širdis, kaip ir kadaise. Padėkime jai įsižiebti vardan garbingos mūsų, baltų, praeities ir šviesios ateities. Ir vardan tų, kurie dėl jos galvas padėjo.
Jūratės Statkutės-Rosales atrastiems gudams-gudonams skirta V. Musteikio ir L. Petkevičiūtės ugnies skulptūra „Mįslingi gudonų keliai ir kelionės“.
RUGSĖJO DVIDEŠIMT ANTROJI – RUDENS LYGĖ IR BALTŲ VIENYBĖ
Širdžių darna ir ugnių sąšauka
III dalis
(tęsinys, pradžia 2016-08-12 d. www.aukuras.lt )
Kadangi rengiantis Saulės mūšiui per piliakalnių virtines buvo perduotas ugnies ženklas vienytis, tad ir minint Baltų vienybės dieną baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje kviečiami rugsėjo 22 dieną tarp 20 ir 21 valandos kūrenti ugnis ant kalnų, piliakalnių ir kitose iškilmėms tinkamose vietose. Ši didinga apeiga reiškia mūsų, dar gyvų likusių baltų ainių, vienybę ir pagarbą protėvių narsai.
Pirmoji šventinė baltų vienybės ugnių sąšauka sužibo per 2005 metų Rudens Lygę, rugsėjo 23, Žemaitjoje, ant Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalanių. Sužibo ji Dariaus Ramančionio, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininko, rūpesčiu. O šiam šaunuoliui talkino būrys savanorių ir Linas Šedvilas iš Varnių regioninio parko.
Darius Ramančionis, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas. Tai jo rūpesčiu 2005 sužibo pirmoji Baltų vienybės dienos ugnių sąšauka.
Jau kitais metais, minint Saulės mūšio 770 metines, tie smarkuoliai paragino prie sąšaukos prisijungti daugiau bendruomenių Lietuvoje ir Latvijoje. Taip kasmet sąšaukos dalyvių vis daugėjo, o vienybės ugnys pamažu plėtėsi toli už Lietuvos sienų, tartum vėl daiktan sujungdamos baltų palikuonių gyvenamas ar kažkada gyventas žemes. Taigi ugnių sąšauka tapo išties baltus vienijančiu reiškiniu: 2013 metais vienybės ugnys sušvito mažiausiai ant 100, 2014 – ant 120, 2015 – net ant 180 piliakalnių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Tikslus skaičius ir visos vietovės, ko gero, nė nežinomi.
Didžiuliais laužais, įmantriomis ugnies skulptūromis ir mažomis, kukliomis ugnelėmis sužibo, atgijo šimtai kalnų, kalvų ir piliakalnių.
Šventei įsitvirtinus iškart tartum savaime atgimė paprotys susisiekti su gretimai ugnį kuriančiais tautiečiais ir sutarti ją užkurt vienu metu, kad būtų galima matyti vienas kitą. Prieš iškilmes būtinai rengiama talka, tvarkoma aplinka, drauge ruošiamasi šventei: surenkamos šiukšlės, iš atsineštų akmenų sukraunamas aukuras, paruošiama ugniavietė, atsigabenama kiek reikiant malkų, iškeliamos šventinės vėliavos. Jei netoliese yra Lietuvos ar baltų istorijai svarbių vietų, surengiamas žygis jas aplankyti.
Susirinkus švęsti susipažįstama, sunešamos bendros vaišės, o vaišinantis ratu pasiunčiama kepaliukas ar abišalė duonos, kaušas giros, vienas kitam linkima sveikatos, darnos ir vienybės. Gražu, kai žmonės nuoširdžiai ir paprastai pasisako, kodėl jiems svarbi protėvių atmintis, šlovingi jų žygiai ir darbai, prisimena kadais krikščionybės nešėjų išžudytas baltų gentis, pamini svarbesnius įvykius, sugieda tautinę giesmę, sudainuoja vieną kitą bendrą dainą, šoka, linksminasi, sykiu palydi besileidžiančią saulę ar visi drauge skaičiuoja, kiek baltų vienybės ugnių gali iš savo pasirinktos vietos matyti. Tuo tikslu aukštai iškeliami deglai, leidžiamos ugnies tryškės arba uždegami skrajojantys žibintai.
Jau kurie metai šios puikios šventės rengėjai kviečia sąšaukos dalyvius adresu paveldas@aukuras.lt nurodyti vietą, kur bus uždegta ugnis, kas ją uždegs ir kaip galima su jais susisiekti. Iš gautų duomenų sudaromas sąšaukos žemėlapis, kuriame puikiai matyti, kur degė arba degs vienybės ugnys ir kas jas ruošiasi užžiebti. Tai svarbu bendrai vienybės pajautai, vieningam mintijimui vieniems apie kitus. Žemėlapį gali pamatyti kiekvienas norintis puslapyje www.aukuras.lt ar facebook „Baltų vienybės ugnies sąšauka“.
Rengiant tokius pobūvius visada naudinga pasikviesti labiau išprususį žmogų, kuris papasakotų apie baltų tautų praeitį, būdą, savitumą, gebėjimą vienytis ir gintis, apie protėvių gyvenseną, pasaulėžiūrą, papročius, padėtų atkurti ir senovines saulės palydų apeigas: juk Baltų vienybės diena kartu yra ir Rudens Lygė, nuo seno laikyta ypatinga švente. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, aukojamos aukos ir dėkojama: „Tau, o Žemininke, mūsų dieve, aukojame ir dėkojame, kad mus pereitais metais sveikus ir visko pertekusius užlaikei, javų ir viso gero davei, nuo ugnies, nuo geležies, maro ir visų mūsų priešų apsaugojai“.
Todėl ir šiandien per Lygę giedamos tam tikros lygiadienio giesmės, džiaugiamasi gausa ir skalsa, į sausų žolynų kuokštus surišami ir sudeginami per vasarą patirti sunkumai, nuovargis ir nuoskaudos. Jaunimas šoka, dainuoja, vartosi kūlio atkartodami gamtoje vykstančius virsmus.
Belieka priminti, kad visa toji džiugi pagava ir santalka neišdygo be niekur nieko, vien susitikus ir vyriškai šnektelėjus dviejų valstybių (Lietuvos ir Latvijos) seimams. Ją išaugino daugelio šviesuolių ilgų metų rūpestis ir triūsas, Norberto Vėliaus, Pranės Dundulienės, Rimutės Rimantienės, Marijos Gimbutienės, brolių Donato ir Leonardo Saukų, Angelės Vyšniauskaitės, Romo Batūros, Adomo Butrimo, Kazimiero Eigmino ir daugelio daugelio kitų mažesni bei didesni darbai. Tai jų skatinamas jaunimas kaip mokėjo, taip priešinosi tautinės savimonės naikai, kuri, beje, visu smarkumu tebesitęsia mielame mūsų krašte ir dabar.
Ugnies apeigos, tarybiniais laikais kone visiškai apmirusios, kaip ir paprotys ugnimi pagerbti ir per ją vienytis, vis dėlto mažomis, bet kaitriomis žarijomis ruseno įvairiose uždarose ir pusiau slaptose sueigose, gobiami ir tyliai kurstomi labiausiai susipratusių tautinio savitumo saugotojų.
Dariaus Ramančionio rūpesčiu Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klube „Aukuras“ buvo įsteigtas Baltų vienybės dienos ugnių sąšaukos žemėlapis. Visi, kas švenčia šią iškilią ir prasmingą šventę, kviečiami adresu paveldas@aukuras.lt pranešti apie savo kūrensimą ugnį.
Kūrėsi kraštotyros būreliai, tautinės muzikos pulkai, ilgainiui išaugę, iškeroję į vis didesnes, stipresnes draugijas, sambūrius, ramuvas ir romuvas. Naujausiais laikais rudens lygiadienio ugnies apeigas vieni pirmųjų suskato puoselėti Rimantas Braziulis, vėliau tapęs Lietuvos Žaliųjų judėjimo vadu, ir Vytautas Musteikis, tuomet dar moksleivis, kiek vėliau studentas, kasinėtojas, senovės tyrinėtojas, o dabar žinomas tautosakininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas.
Palankę Profsąjungų rūmuose veikusį Rimanto Matulio suburtą „Dainos“ klubą, iš kurio vėliau kilo „Raskila“, jie savo mokyklose patys įkūrė savanorių kuopas, kuriuose mokė bendraamžius bei jaunesnius mokinius senovinių dainų, šokių ir papročių.
Lietuvos Žaliųjų vadas Rimantas Braziulis, kadaise – vienas iš uoliausių senųjų ugnies apeigų gaivintojų.
Pasiskaitę A. Vyšniauskaitės raštų apie linamynio papročius, 1981 metų rugsėjo 22- ąją atgaivino šiaudinės Kuršio pamėklės deginimą – nuvykę į Bajorų kaimą Visorių apylinkėje netoli Vilniaus, prie garsaus Bajorų akmens su įduba, surengė ten puikią rudens lygiadienio šventę. Tai buvo gerokai primirštos, bemaž jau mirusios apeigos nauja pradžia.
Jau kitais ar dar kitais metais tie nepasėdos vyrukai ir merginos surengė talką ant Gedimino kapo kalno, sukrovė aukurą, įžiebė jame ugnį ir, antrindami žemyn riedančiai saulei, iškilmingai, su dainomis, nugabeno šventąją ugnelę žemyn, į Sereikiškių parką, tuomet dar Jaunimo sodą.
Vytautas Musteikis, tuomet dar moksleivis, kiek vėliau studentas, kasinėtojas, senovės tyrinėtojas, tautosakininkas, visuomenės veikėjas, vienas pirmųjų suskato gaivinti, puoselėti apmirusias lygiadienio ugnies apeigas.
Nuo tolei kasmet pavasario lygiadienį (kovo 20 dieną) pagerbdami kylančią saulę užkurdavo ugnį žemai, Jaunimo sode, ir pašlovinę ją nešdavo aukštyn, ant Gedimino kapo kalno, o rudeniui atėjus vėl nugarbindavo žemyn.
Šias apeigas pamėgo ir 1980 susibūręs VISI (Vilniaus inžinerinio statybos instituto), ir 1982 Vytauto Musteikio įkurtas Vilniaus universiteto istorikų tautinių dainų mėgėjų pulkelis, ir dar daugelis kitų, vėliau atsiradusių. Nors visa tai buvo daroma tylomis, tarp savų, per daug nesigarsinant, paprotys švęsti būtent taip, senoviškai, su tam tikromis giesmėmis ir apeigomis, plito vis plačiau, kol po devyniasdešimtųjų ėmė šaukte šauktis visai tautai atskleidžiamas, padalinamas, garsiau pagarsinamas, kad juo galėtų džiaugtis kuo daugiau lietuvybei prijaučiančių.
VISI (Vilniaus inžinerinio statybos instituto) tautinės muzikos pulkas mūsų dienomis. Daugelio senbuvių plaukus jau išmargino žilos gijos.
Bus daugiau.