Gamta
Barsukyno ozas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu
LR aplinkos ministro 2018-04-16 įsakymu Nr. D1-300 paskelbta 19 naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Šiame sąraše geomorfologiniu valstybės saugomu gamtos paveldo objektu paskelbtas Barsukyno ozas, esantis Šiaulių raj., Kurtuvėnų regioninio parko Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje. Tai išskirtinio dydžio ir išvaizdos ilga, siaura kalva. Ozai yra reta reljefo forma Lietuvoje. Ozus žmonės vadina ožnugariais, milžinų takais. Sakydavo, kad tai milžinų keliai, kuriuos jie per pelkes supylė.
Ozas apjuosia puslankiu Barsukyno ežerą ir iškyla virš jo 23,4 m. Ozo ilgis 700 m, plotis 100-230 m. Aukščiausia ozo vieta 158,4 m virš jūros lygio. Vidutinis santykinis aukštis 16 m. Šlaitų nuolydis siekia daugiau kaip 15 laipsnių. Objekto plotas virš 9 ha. Barsukyno ozas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje – prieš 12 – 10 tūkstančių metų, ledyno plyšyje nugulus smėliui ir pavieniams rieduliams. Ant ozo 2017 metais buvo aptikti Pageluvio I ir Pageluvio II piliakalniai. Ant ozo stovi nudžiūvusi Sukilėlių pušis, prie kurios 1863 metų sukilėliai duodavo priesaiką. Ozo šlaitais praeina II pasaulinio karo apkasų grandinė.
Ozas yra 0,5 km nuo populiaraus Geluvos ežero pliažo. Ozą nesunku surasti, nes nuo pliažo įrengtos informacinės rodyklės į objektą, o šalia ozo pastatytas informacinis stendas.
Pro ozą praeina pėsčiųjų pažintinis takas „Pageluvio ežerynas“ ir dviračių trasa. Objekto koordinatės 55.803527, 23.099384 (WGS). Kviečiame aplankyti šį gamtos stebuklą.
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų pilną sąrašą galima peržiūrėti čia: ISAKYMAS_2018 GPO
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas kraštotvarkininkas Darius Ramančionis
Rūta JANKUVIENĖ
Šiemet trečią kartą rengiamas Lietuvos medžio atrankos konkursas. Jo tikslas, kaip numato 2018 metų Lietuvos medžio atrankos konkurso nuostatai, – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie žmogaus ir medžio bendrystę, apie medžius kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.
Konkursą organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras”. Paraiškos bus priimamos balandžio-gegužės mėn. – nuo balandžio 3-os iki gegužės 31-os dienos. Konkurso dalyvius atrinks komisija, kurią sudarys jo rengėjų ir visuomeninių gamtosauginių organizacijų atstovai, kraštovaizdžio architektas, etnografijos ar istorijos specialistas, fotografas ar vaizduojamojo meno specialistas, dendrologas ar arboristas. Organizuojant konkursą trečią kartą į komisiją įtrauktas ir paraiškos teikėjas, kurio pasiūlytas medis 2017 metais tapo Lietuvos konkurso laimėtoju – http://www.arboristai.lt/439-lietuvos-medzio-rinkimai-2017/1443-ragan-egle
Konkurso metu bus išrinkta ne daugiau kaip 12 medžių, kurie dalyvaus antrajame etape.
Einamųjų metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapyje http://arboristai.lt/lietuvos-medzio-atrankos-konkursas/2018-metai, taip pat socialiniuose tinkluose, įvairiuose visuomenės informavimo priemonėse. Už konkurso dalyvius bus galima balsuoti nuo rugsėjo 20-osios iki spalio 19-osios. 2017 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 20 dieną.
Kviečiame teikti paraiškas 2017 metų Lietuvos medžio atrankos konkursui.
Paraišką dalyvauti Metų medžio atrankos konkurse gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys elektroniniu paštu konkursas@arboristai.lt. Joje turi būti nurodyta medžio rūšis, vardas, jeigu jį turi, augimo vieta (savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė, gretimybės) ir jos koordinatės, amžius, apimtis, aukštis ir kiti fiziniai parametrai, išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai. Be to, reikia pagrįsti, kodėl medis siūlomas konkursui, pridėti 1-3 jo nuotraukas ir (ar) ne ilgesnę kaip 3 min. vaizdo medžiagą, nurodyti istorinius duomenis arba pateikti žmonių liudijimus, mitus, legendas ir kitą, paraiškos teikėjo nuomone, svarbią informaciją.
Išrinktas šių metų Lietuvos medis kitąmet dalyvaus 2019 metų Europos medžio konkurse. Šis konkursas čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011 metais. Tuomet Europos metų medžiu buvo išrinkta rumunų Lelicenio liepa, 2012 m. – vengrų Felsomocsolado liepa, 2013 m. – vengrų Egerio platanas, 2014 m. – bulgarų Sliveno guoba, 2015 m. – estų ąžuolas Saaremos saloje, 2016 m. – vengrų Bataszeko ąžuolas, 2017 m. – lenkų Juozapo ąžuolas, šiais metais – portugalų Švilpiko kamštinis ąžuolas.
Plačiau apie 2018 metų Europos medžio rinkimų laimėtojus galite sužinoti čia – www.treeoftheyear.org/ETY-2/Uvod.aspx?lang=lt-LT
Kovo pabaigoje Lietuvos auditorijai po daugiau nei 10 metų kūrimo pristatomas režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Sengirė“. Tai lėtas, poetinis ir vaizdinis pasakojimas apie seniausius Lietuvos miškus ir jų gyventojus. Čia nėra užkadrinio balso, kuriuo žiūrovui aiškinama tai, ką jis mato ekrane. „Sengirės“ kūrėjai stengiasi suteikti žiūrovui malonumą atrasti pačiam patirti šį filmą.
Premjera Šiauliuose 2018 m. KOVO 29, KETVIRTADIENIS, 18:00-19:25 val. Forum Cinemas.
Šis kūrinys nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senųjų girių plotuose Lietuvoje, dauguma jų – Lietuvos saugomose teritorijose. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia ištirpsta laiko ribos, ir lieka tik girios garsai, jos gyventojų kasdienis gyvenimas bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
Pasaulinė „Sengirės“ premjera įvyko didžiausiame dokumentinių filmų festivalyje IDFA, Amsterdame. Lietuvoje filmui „Sengirė” suteikta garbė tapti “Kino pavasario” uždarymo filmu. Tad nacionalinė premjera įvyks kovo 29 dieną. O nuo kovo 30 dienos filmas bus pradėtas rodyti daugelyje Lietuvos kino teatrų. Kviečiame nepraleisti progos pasinerti į magišką “Sengirės” pasaulį.
Daugiau informacijos: www.sengire.lt
Dar daug nežinomų lobių slepia mūsų miškai ir girios. Du perlus galima rasti ir Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, Gedinčių girininkijos Pusbaublių miške. Tai dvi liepos senolės, skaičiuojančios ne vieną šimtmetį, – Agailių ir Pusbaulių vardus gavusios netoli jų augaviečių esantiems kaimams įamžinti. Įspūdingi medžiai: Agailių liepos kamieno apimtis net 4,5 m, aukštis apie 25 m, Pusbaublių liepos – 4 m, aukštis – apie 20 m. Tikėtina, kad kai jos dar tik augo, aplink miškų nebuvo, nes panašių parametrų medžių aplinkui daugiau nėra.
Šiaulių rajono savivaldybės specialistų nuomone, apie šiuos valstybės saugomus gamtos paveldo objektus turėtų sužinoti kuo daugiau žmonių.
Daugiau skaityti čia: https://www.siauliuraj.lt/index.php?2916817510
Lietuvos gamtos apsaugos aktyvistai palaiko norvegus, kovojančius prieš nepateisinamus vilkų medžioklės mastus Norvegijoje, ir sausio 20 d., 12,00–13,00 val. organizuoja piketą prie Norvegijos ambasados Vilniuje. Šiemet Norvegijos institucijos priėmė sprendimą išnaikinti 75 procentus Norvegijoje gyvenančios vilkų populiacijos. Smerkiant šią politiką įvairiuose Europos miestuose sausio 19-20 dieną organizuojamos demonstracijos.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija. Tačiau ir toks mažas vilkų skaičius kelia ūkininkų, miškų savininkų ir medžiotojų nepasitenkinimą, nes vilkai matomi kaip grėsmė gyvulininkystės ir komercinės medžioklės verslams. Natūralius gamtos procesus, kad vilkai medžioja briedžius ar elnius, verslininkai įvardija ekonomine žala.
Prieš artėjančius rinkimus įsiteigdamos verslininkams Norvegijos valdžios institucijos leido sumedžioti 75 procentus vilkų populiacijos, dalį netgi teritorijoje, kuri anksčiau buvo nustatyta kaip vilkų nemedžiojimo zona. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad, kaip rodo Norvegijos visuomenės apklausos, didžioji dalis gyventojų nori, kad vilkai gyventų šalyje. Pasak Norvegijos gamtos aktyvistų, nustatytu limitu siekiama priešingo tikslo – juo patenkinamas privačių žemių savininkų noras visiškai išnaikinti vilkus iš savo valdų. Šių metų medžioklės mastas yra didžiausias nuo 1973 metų, kai vilkai tapo saugoma rūšimi Norvegijoje, tai pirmi metai, kai vilkai medžiojami net ir jų apsaugai skirtoje zonoje.
GAA „Baltijos vilkas“ jungiasi prie Norvegijos gamtosaugos organizacijų akcijos. Pasak asociacijos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, „laukinė gamta negali būti vertinama tik privačių žemės savininkų ekonominės naudos ir žalos svertais. Vilkai yra reikalingi pilnavertei ekosistemai ir savo vaidmenį gamtoje gali atlikti tik tada, kai jų gausa reguliuojama visų pirma remiantis gamtosaugos prioritetais.“ GAA „Baltijos vilkas“ pirmininkas teigia, kad ši tema aktuali tiek Lietuvai, tiek Norvegijai.
„Mes raginame Norvegiją skirti daugiau dėmesio darnaus sugyvenimo su gamta idėjų sklaidai ir naujų veiksmingų vilkų ir ūkininkų konflikto sprendimų paieškai. Mūsų amžiaus ilgalaikis tikslas ir prioritetas turi būti biologinės įvairovės išsaugojimas, nes istorija jau parodė, kad siekiant tik asmeninių naudų, ją lengva sunaikinti. Šis tikslas neturi sienų, todėl ir mes jaučiamės esantys dalis to, kas vyksta su vilkais Norvegijoje.“ – prisijungimą prie norvegų organizuojamos akcijos komentuoja A. Laurinavičius.
Norvegijos gyvūnų apsaugos organizacijos NOAH vadovė Siri Martinsen teigia: „Šiomis taikiomis demonstracijomis norime perduoti Norvegijos institucijomis tokią žinią: dabartinė Norvegijos politika, kuria vilkai stumiami prie išnykimo ribos, yra nepriimtina. Būtina kuo skubiau keisti politikos kryptį į prioritetus išsikeliant ekologinius siekius.“
GAA „Baltijos vilkas“ ir aktyvistų grupė „Aš prieš medžioklę“ kviečia visus, kuriems rūpi, jog laukinėje gamtoje galėtų gyventi visos gamtai reikalingos rūšys, taip pat ir plėšrūnai, ateiti į piketą prie Norvegijos ambasados sausio 20 dieną, 12 val.
GAA „Baltijos vilkas“ informacija
Tel. pasiteirauti: Andrius Laurinavičius, 865685019
Keliaudami po Lietuvą pastebėjote ypatingą medį? O galbūt netoliese jūsų sodybos pupso didžiulis riedulys?
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kviečia prisijungti prie naujų gamtos paveldo objektų paieškos ir pranešti apie įdomius, išskirtinių savybių gamtos objektus bei kompleksus, užpildant šią apklausą: https://goo.gl/iBEf1s
Turite klausimų? Susisiekite:
Giedrius Mikalauskas
giedrius.mikalauskas@vstt.lt 8 659 62862
Agnė Jasinavičiūtė
agne.jasinaviciute@vstt.lt 8 659 63295
2017 metų rugsėjo 30 dieną, šeštadienį kviečiame į Paukščių palydas Kurtuvėnuose.
Kasmet pirmą spalio savaitgalį Europoje organizuojamos RUDENINĖS PAUKŠČIŲ PALYDOS. Tūkstančiai paukščių stebėtojų išeina į miškus, laukus, prie vandens telkinių atsisveikinti su išskrendančiais paukščiais.
10 val. renkamės prie Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, esančios Parko g. 2, Kurtuvėnai, Šiaulių r. Mikroautobusas Šiauliai – Kelmė (per Kurtuvėnus, Šaukėnus) iš Šiaulių autobusų stoties 4 aikštelės išvyksta 8.50 val. Renginio pradžioje susipažinsime su Palydų metu dažniausiai stebimais paukščiais. Po to, grožėdamiesi rudens spalvomis eisime jų ieškoti prie Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkinių, į gretimus miškus.
Atvykdami pasiruoškite išvykai į gamtą. Turėkite tinkamą aprangą (sekite orų prognozes), užrašus, rašymo reikmenis, įsidėkite maisto. Guminė avalynė nebūtina. Kas turite, pasiimkite žiūronus, monoklius ir paukščių apibūdintojus. Atvykus yra galimybė paremti Kurtuvėnų regioninį parką, įsigyjant lankytojo bilietą. Lėšos būtų skiriamos parko informacinės sistemos įrangos remontui.
Skaičiuosime ir mokysimės pažinti paukščius. Po išvykos stebėjimo duomenis išsiųsime Lietuvos Ornitologų draugijai, kuri perduos toliau – Europos paukščių stebėtojų koordinaciniam centrui, kurio funkcijas šiemet atlieka Slovakija. Perdavę informaciją, po kelių dienų žinosime, kiek žmonių visoje Europoje išlydėjo išskrendančius paukščius ir kokios jų rūšys skrido gausiausiai.
Nereikia užmiršti, kad paukščius stebėti ir skaičiuoti galima individualiai ar kolektyve, bet kurioje šalies vietoje nuo šeštadienio iki sekmadienio (spalio 1-os dienos) pietų, duomenis persiunčiant LOD – Lietuvos Ornitologų draugijai. Stebint paukščius reikia užpildyti specialią palydų anketą, kurią galima rasti draugijos tinklalapyje http://www.birdlife.lt/ . Užpildytą anketą iki spalio 1 d. 15 val. reikia išsiųsti elektroniniu paštu lod@birdlife.lt arba faksu (8 – 5) 2130498.
Daugiau informacijos: Vidmantas Lopeta tel. 841370336, 868612493, vidmantas.lopeta@krpd.lt
Renginio organizatorius:
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
Kartu atsisveikinkime su paukščiais
Kviečiame sekmadienį kartu su Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos kolektyvu išlydėti išskrendančius paukščius.
2016 metų spalio 2 dieną, sekmadienį kviečiame į Paukščių palydas Kurtuvėnuose.
Šiemet jau 23-ius metus pirmą spalio savaitgalį Europoje organizuojamos RUDENINĖS PAUKŠČIŲ PALYDOS. Tūkstančiai paukščių stebėtojų išeina į miškus, laukus, prie vandens telkinių atsisveikinti su išskrendančiais paukščiais.
10 val. renkamės prie Kurtuvėnų dvaro ratinės, esančios Parko g. 2, Kurtuvėnai, Šiaulių r. Mikroautobusas Šiauliai – Kelmė (per Kurtuvėnus, Šaukėnus) iš Šiaulių autobusų stoties 4 aikštelės išvyksta 8.50 val. Renginio pradžioje susipažinsime su Palydų metu dažniausiai stebimais paukščiais. Po to, grožėdamiesi rudens spalvomis eisime jų ieškoti prie Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkinių.
Atvykdami pasiruoškite išvykai į gamtą. Turėkite tinkamą aprangą (sekite orų prognozes), užrašus, rašymo reikmenis, įsidėkite maisto. Guminė avalynė nebūtina. Kas turite, pasiimkite žiūronus, monoklius ir paukščių apibūdintojus. Atvykus yra galimybė paremti Kurtuvėnų regioninį parką, įsigyjant lankytojo bilietą. Lėšos būtų skiriamos parko infrastruktūros gerinimui.
Skaičiuosime ir mokysimės pažinti paukščius. Po išvykos stebėjimo duomenis išsiųsime Lietuvos Ornitologų draugijai, kuri perduos toliau – Europos paukščių stebėtojų koordinaciniam centrui, kurio funkcijas šiemet atlieka Šveicarija. Perdavę informaciją, jau kitą dieną žinosime, kiek žmonių visoje Europoje išlydėjo išskrendančius paukščius ir kokios jų rūšys skrido gausiausiai.
Nereikia užmiršti, kad paukščius stebėti ir skaičiuoti galima jau nuo šeštadienio (spalio 1 dienos) iki sekmadienio pietų, duomenis persiunčiant LOD – Lietuvos Ornitologų draugijai. Stebint paukščius reikia užpildyti specialią palydų anketą, kurią galima rasti draugijos tinklalapyje http://www.birdlife.lt/ . Užpildytą anketą iki spalio 2 d. 15 val. reikia išsiųsti elektroniniu paštu lod@birdlife.lt arba faksu (8 – 5) 2130498.
Daugiau informacijos: Vidmantas Lopeta tel. 841370336, 868612493, vidmantas.lopeta@krpd.lt
Renginio organizatorius:
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
Maloniai kviečiame į išvyką susipažinti su Šiaulių miesto istoriniais ir atminimo medžiais.
Renginio pradžia 2016 m. birželio 6 d. 18.00 val. (pirmadienį), Prisikėlimo aikštėje prie „Spaudos medžių“, šalia Tilžės g. ir Aušros al. sankryžos.
Šiaulių miesto šviesuomenė jau ne pirmus metus atkreipia dėmesį į tai, kad mieste yra istorinių vertingų medžių, kuriems trūksta priežiūros ir globos.
Miesto gyventojai jau baigia pamiršti, kur ir kokia proga šie medžiai buvo sodinti.
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, miesto šviesuolis Jonas Nekrašius bei savanoriai rengia pažintinę išvyką „Šiaulių miesto istoriniai ir atminimo medžiai“.
Žygio metu aplankysime istorinius bei atminimo medžius, esančius miesto centre.
Išvyka nemokama. Maloniai laukiame.
Daugiau informacijos tel. 863876699; info@aukuras.lt .
Pažintinė išvyka rengiama įgyveninant projektą „Paveldo draugų tinklo plėtojimas įprasminant Šiaulių miesto istorinius medžius”, kurį remia Šiaulių miesto savivaldybė.