aplinkosauga
Tag Archives: aplinkosauga
Balandžio 9 dieną 17 val. Šiaulių miesto tarybos posėdžių salėje bus pristatomas išplėstinis dendrologų atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinami Kaštonų alėjoje augantys medžiai.
Tiesioginę pristatymo vaizdo transliaciją bus galima stebėti tinklalapyje www.siauliai.lt arba Šiaulių miesto savivaldybės Youtube paskyroje.
Kviečiame dalyvauti!
http://www.siauliai.lt/lit/Pristatomas-Kastonu-alejos-medziu-bukles-tyrimas/9623
Rūta JANKUVIENĖ
SENIESIEMS KAŠTONAMS REIKIA MŪSŲ PALAIKYMO!
Kviečiame visus Šiauliečius burtis ir palaikyti senuosius kaštonus, kuriems gresia grėsmė būti išnaikintiems – planuojama palikti tik keturis įėjimą į Zubovų parką žyminčius medžius.
Kaštonų alėja – tai istorinis ir kultūrinis mūsų miesto simbolis, kuris turi būti saugomas ir deramai prižiūrimas! Kaštonai gali išgyventi 200-300 metų. Mūsų Kaštonų alėjai 70 metų (x2 mieste =140) tad tai dar ne riba. Kol sulauks 200 metų dar kelios kartos galės užaugti.
— Renkames VĖLYKŲ ANTRĄ DIENĄ (balandžio 2d.) 12VAL. Kaštonų alėjoje — Atsineškite plakatus su šūkiais, puošime medžius, kas turit inkilų neiškeltų – kelsime kaštonų alėjoje, ridensime Vėlykų margučius!
Švęskime atgimstančią gamtą, ją globokime ir tausokime! Pasisakykime, jog mums ne dzin, kokiame mieste, mes gyvename, o MEDIS – tai VERTYBĖ, MŪSŲ visų PLAUČIAI.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/219037098675297/?active_tab=about
Iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ kreimasi į Šiaulių miesto savivaldybę DĖL KAŠTONŲ ALĖJOS IR SENŲJŲ MEDŽIŲ IŠSAUGOJIMO ŠIAULIUOSE. Kreipimasis dėl Kaštonų alėjos
Informacija www.aukuras.lt apie akciją bus nuolatos atnaujinama.
Šiauliuose išpjovus medžius Prisikėlimo aikštėje, miestiečiai kyla ginti Kaštonų alėjos. Čia augantiems kaštonams gresia toks pat likimas. Šiaulietis Alfredas Daulius vienareikšmiai teigia: „Tai – medžių skerdynės“.
Jis inicijuoja akciją už kaštonų išsaugojimą. Vakar kreipėsi į Savivaldybę leidimo surengti akciją Kaštonų alėjoje antrąją šv. Velykų dieną – balandžio 2-ąją 12 valandą.
Iniciatyva „sprogdina“ tylą
Alfredas Daulius – juvelyras, jo studija veikia Kaštonų alėjoje. Apie Šiaulių kaštonams gresiantį likimą parašė socialiniame tinkle „Facebook“. Žinia sulaukė audringos reakcijos.
A. Dauliaus įdėtas vaizdo įrašas su Kaštonų alėja per parą sulaukė daugiau kaip 13 tūkstančių peržiūrų. Dešimtys komentarų pasipylė į jo kreipimąsi.
Šiaulietis kreipėsi, pasidalydamas Savivaldybėje iš Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos išgirstais argumentais, kodėl kaštonus reikia pjauti: „1. Atliekant Kaštonų alėjos rekonstrukciją bus paklotos grindinio plytelės, kurios laikys 50 metų (sunku nesusijuokti), o kaštonai esą dar gyvens tik 30 metų, tad reikės ardyti plyteles juos raunant. Taip pat juokingas argumentas.
Alkas.lt 2016 m. rašė, kad yra rūpinamasi XIX a. pirmoje pusėje sodintu kaštonu Žagarėje esančiame Zubovų dvaro parke. Mūsų kaštonai sodinti po karo, taigi jiems tik apie 70 metų.
Daugiau skaitykite: http://www.skrastas.lt/?data=2018-03-29&rub=1065924812&id=1522249627
Dar daug nežinomų lobių slepia mūsų miškai ir girios. Du perlus galima rasti ir Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, Gedinčių girininkijos Pusbaublių miške. Tai dvi liepos senolės, skaičiuojančios ne vieną šimtmetį, – Agailių ir Pusbaulių vardus gavusios netoli jų augaviečių esantiems kaimams įamžinti. Įspūdingi medžiai: Agailių liepos kamieno apimtis net 4,5 m, aukštis apie 25 m, Pusbaublių liepos – 4 m, aukštis – apie 20 m. Tikėtina, kad kai jos dar tik augo, aplink miškų nebuvo, nes panašių parametrų medžių aplinkui daugiau nėra.
Šiaulių rajono savivaldybės specialistų nuomone, apie šiuos valstybės saugomus gamtos paveldo objektus turėtų sužinoti kuo daugiau žmonių.
Daugiau skaityti čia: https://www.siauliuraj.lt/index.php?2916817510
Keliaudami po Lietuvą pastebėjote ypatingą medį? O galbūt netoliese jūsų sodybos pupso didžiulis riedulys?
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kviečia prisijungti prie naujų gamtos paveldo objektų paieškos ir pranešti apie įdomius, išskirtinių savybių gamtos objektus bei kompleksus, užpildant šią apklausą: https://goo.gl/iBEf1s
Turite klausimų? Susisiekite:
Giedrius Mikalauskas
giedrius.mikalauskas@vstt.lt 8 659 62862
Agnė Jasinavičiūtė
agne.jasinaviciute@vstt.lt 8 659 63295
Lapkričio 23 d. 17 valandą susitiksime su kino operatoriumi, režisieriumi – Eugenijumi Ostašenkovu. Filmų retrospektyva vyks Šiaulių apskrities P.Višinskio bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai).
Šis, iš Šiaulių kilęs režisierius, daugelį metų dirbo Lietuvos kino studijoje. Pastaruosius 20 metų jo filmuose dominavo gamtos ir aplinkosaugos tematika.
Naujausias jo filmas apie Aukštumalos pelkę: http://www.aukstumala.lt/jusu-demesiui-dokumentinis-filmas-aukstumala-atgyja/
Na, o filmas „Ežeras ir Žmogus“ (2010m.) pasakoja apie aplinkosaugines Talšos ežero problemas.
Autorius turi sukaupęs šimtus valandų filmuotos medžiagos. Jis įsitikinęs vaizdo archyvo reikšme,- mat filmuotos medžiagos prireikia net po daugelio metų kuriamiems filmams. E. Ostašenkovas filmuoja, fotografuoja žmones renginiuose, šventėse, darbuose ir buityje. Jo objektai ir herojai – dažniausia Rytų Lietuvoje.
Šiauliuose 1954 aisiais gimęs ir augęs, aštuntokas Eugenijus jau buvo išstudijavęs mėgėjiškos kino kameros privalumus ir kino filmų kūrybos procesą, tad jau tuomet jos nepaleisdavo iš rankų, pats filmuodavo ir fotografuodavo. Nuotraukos rasdavo vietos Šiaulių miesto laikraštyje, foto parodose. Užkrėtė kinu pusbrolis – dabar garsus fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas. „Smagūs buvo laikai. Kinas kaip šuoras, kaip vėjas atėjo į mūsų gyvenimą” – prisimena Eugenijaus Ostašenkovo pusbrolis, fotomenininkas A. Ostašenkovas.
1970 m. rugsėjo 13 „susidėjau” su Eugenijum. Mūsų kino studiją pavadinom „O A E film”(Ostašenkovas Aleksandras Eugenijus filmas). Pinigų neturėdavom, tad rinkdavom butelius, priduodavom ir eidavom tiesiai į foto prekių parduotuvę. Kadangi filmavom daug – pretenzijos buvo solidžios. Nusipirkti „šviežią” juostą, nepasibaigusios garantijos – ne visad galėjom. Nauja juosta kainuodavo vieną rublį dvidešimt kapeikų, o nukainuota – perpus pigiau – 50 kapeikų. Kokybė, žinoma, skirdavosi. Tačiau tekdavo filmuoti dažniausiai tik ant prastesnės, kurios galiojimas pasibaigęs. Po pamokų vos ne kasdien, net ir šeštadieniais sekmadieniais filmuodavom. Daugiausia – parodijas, kurdavom detektyvus. Patys ir scenarijus rašydavom. Naivūs jie buvo tais laikais, nors mums atrodydavo be galo įdomu, – prisimena Aleksandras Ostašenkovas
Vėliau pusbrolių keliai išsiskyrė. Aleksandrui išėjus į armiją, Eugenijus Ostašenkovas dar bandė filmuot su kiemo draugais, paskui išvažiavo į Vilnių. Svajonę Eugenijus įgyvendino – 1972 m. baigęs mokyklą įstojo į Sąjunginį kinematografijos institutą – vieną pagrindinių Maskvos kino mokyklų. 1975m. pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje.
Eugenijus Ostašenkovas 1981 -1989 m. filmavo su dauguma Lietuvos dokumentikos režisierių. Panašiu metu prasidėjo ir E.Ostašenkovo, kaip režisieriaus ir operatoriaus, o dažniausia ir filmų autoriaus kūrybos periodas. Vos tik prasidėjus atgimimui, E.Ostašenkovas ėmėsi filmuoti kino kroniką.
Autoriaus filmų kraitė išteis gausi: menininkų portretai, istorinės tematikos filmai, kino žurnalai, kronikos, socialinis kinas, gamtos pažinimo ir mokslo populiarinimo filmai.
Šiaulių kino meno klubas kviečia nepraleisti progos pažinti dar vieną Šiaulių kilmės menininką.
Pagarbiai,
Viktoras Gundajevas
861829932
Birželio 5 dieną švenčiama Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemų sprendimą.
Ši diena minėti pasirinkta todėl, kad 1972 m. birželio 5 d. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti, o vėliau sukurta JTO aplinkos apsaugos programa.
Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija šią dieną organizuoja renginį, kuriame apdovanojami labiausiai gamtos apsaugai nusipelnę darbuotojai. Džiaugiamės, kad Bergo premiją gavo ilgametis Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, o aplinkosaugininko garbės ženklu apdovanotas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas Romas Pakalnis.
Saugomų teritorijų direkcijos šią diena taip pat pažymi įvairiais renginiais, gamtosauginėmsi akcijomis, žygiais po gamtą.
Minėdama Aplinkosaugos dieną, Dubysos regioninio parko direkcija birželio 3 dieną organizavo naktinį pėsčiųjų žygį „Naktiniai Dubysos slėnio garsai“. Žygeiviai turėjo puikią galimybę išgirsti naktinius paukščių balsus, susipažinti su vietos gyvūnija ir augalija.
Trumpam nusiauti batus ir pajusti Žemę po kojomis – taip šiandien pažymėti Pasaulinę aplinkos dieną kviečia Kauno marių regioninio parko direkcija, birželio 5-ąją jau penktą kartą paskelbusi Basų kojų diena. Parko darbuotojai su jaunaisiais gamtos reindžeriais keliaus basomis į Žiegždrių geologinį taką.
Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną gamtosaugininkai nori priminti, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie aplinkos ir gamtos išsaugojimo.
Mielieji, šie metai, jau septintieji metai, kuomet rengiami prestižiniai Europos medžių rinkimai. Rinkimuose dalyvauja nacionalinių konkursų nugalėtojai iš šešiolikos Europos šalių. Vasario mėnesį kiekvienas gali pasirinkti savo mėgstamą medį, balsuodamas svetinėje www.arboristai.lt.
Europos metų medžio rinkimai parodo medžių svarbą mūsų kasdieniniame gyvenime, jų reikšmę Europos gamtos ir kultūros paveldui. Tarp šių metų renkamų medžių yra vienas seniausių Europos medžių – Stelmužės ąžuolas Lietuvoje, taip pat ir medžiai, kurie auga kartu su vaikais, tapę konkursų nugalėtojais Škotijoje ir Vokietijoje, išgyvenęs miesto plėtrą Velso Bromono ąžuolas ir labai kinematografiškas medis Anglijoje.
Europos metų medžio rinkimų globėjas – už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys K armenu Vella (Malta). Jis praėjusių metų apdovanojimų ceremonijoje pabrėžė: “Vis labiau urbanizuotame pasaulyje mūsų medžiams reikalinga šventė. Esu laimingas, matydamas, kad šie rinkimai pagerbia jų istoriją ir ypatingą mūsų ryšį su jais”.
Laimėtojai bus pagerbti 2017 m. kovo mėn. 21 d., Tarptautinę miškų dieną, apdovanojimų įteikimo Europos Parlamente Briuselyje ceremonijoje, kurioje dalyvaus Europos Parlamento nariai Pavel Poc (Čekijos Respublika) ir Bronis Ropė (Lietuva), Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato generalinis direktorius Daniel Calleja Crespo (Ispanija).
Prašome pasirašyti peticiją
NE – SAVARANKIŠKŲ VALSTYBĖS ĮMONIŲ MIŠKŲ URĖDIJŲ NAIKINIMUI !
Mes pasisakome:
* Už visų socialinių partnerių viešai aptartą, ekonominiais skaičiavimais pagrįstą, valstybei naudingą ir socialiai teisingą valstybinių miškų valdymo tobulinimą !
* Už valstybės įmonių miškų urėdijų darbuotojų sukauptų įgūdžių bei iniciatyvų panaudojimą Lietuvos miškingumo didinimui ir miškų išsaugojimui !
* Už konkurencingą ūkininkavimą, turimos techninės bazės ir įrangos efektyvų panaudojimą, darbo vietų išsaugojimą regionuose!
* Už savarankiškų, efektyviai ir savifinansavimo principu dirbančių valstybės valdomų įmonių miškų urėdijų išsaugojimą!
Autorius:Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungų federacija, Lietuvos miškininkų sąjunga
Adresatas:LR Prezidentė D. Grybauskaitė, LR Seimo pirmininkas V. Pranckietis, LR Premjeras S. Skvernelis, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika, LR Aplinkos ministras K. Navickas, LR Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis
Kategorija:Aplinkosauga
Geo-taikytinumas:Lietuva
Sukurta:2017-02-03
Galioja iki:2017-02-25