Gamta
Tag Archives: Gamta
Nuo 2013 m kasmet vykdavęs Rūšių ralis 2020 m buvo atšauktas, tačiau šiemet renginys grįžta ir spalio 1-3 d. vyks Kurtuvėnų regioniniame parke! Rūšių ralio tikslas – per beveik parą laiko komandose pastebėti ir atpažinti kuo daugiau rūšių – įvairių vabzdžių, grybų, paukščių, augalų… Ankstesnių metų rekordas buvo pasiektas 2018 m. Dubysos regioniniame parke – čia laimėtojų komanda užfiksavo net 1012 rūšių! Šiemet renginys vyks spalio pradžioje, kartu su kitu tradiciniu renginiu – Paukščių palydomis, tad tikimasi pastebėti daugiau migruojančių paukščių, taip pat šis metas palankus stebėti grybus ir kitas rudenines rūšis.
Daugiau informacijos apie Rūšių ralį ir registracija: www.rusiuralis.lt
https://www.krpd.lt/index.php?module=editable&action=article&id=897
Seminaras skirtas saugomų teritorijų direkcijų, savivaldybių administracijų specialistams, kitiems specialistams dirbantiems su gamtos paveldo objektais
Organizatoriai: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerija.
| 9:00 – 9:15 | Dalyvių registracija |
| 9:15 – 9:30 | Gamtos paveldas, jo įvairovė ir svarba. Rūta Baškytė (VSTT) |
| 9:30 – 10:00 | Gamtos paveldo objektų atranka, pasiūlymų teikimas ir skelbimo procesas. Vytautas Rukas (VSTT) |
| 10:00–10:15 | Gamtos paveldo objektų schemų rengimo procesas. Praktiniai patarimai. Nedmantas Kavaliauskas/Lukas Tubutis (VSTT) |
| 10:15 – 10:30 | Informacijos apie gamtos paveldo objektus skelbimas LR saugomų teritorijų valstybės kadastre. Eglė Kamantauskienė/ Tomas Mindaugas Matkevičius (VSTT) |
| 10:30 – 11:00 | Diskusijos ir klausimai |
Organizatoriai pasilieka teisę papildyti, patikslinti arba keisti seminaro darbotvarkę.
Būtina išankstinė registracija.
https://forms.gle/TvVAjrwYY7MqBhXx8
Seminarą galima bus stebėti nuotoliniu būdu per MS TEAMS programą (prisijungimo nuorodą paskelbsime užsiregistravusiems).
Naudingos nuorodos:
- Gamtos paveldo objektai vertinami ir tikslingumas skelbti juos saugomais nustatomas vadovaujantis Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius ir istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijais patvirtintais 2020 m. gruodžio 3 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-736.
- Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų planų rengimo ir jų steigimo tvarką nustato Gamtos paveldo objektų schemų rengimo, registravimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-113.
Išsamią informaciją apie gamtos paveldo objektus galite rasti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro svetainėje.
Visų laukiame šį pirmadienį 2018.11.26 , 18:30 Šiauliuose (paskutinis seansas).
Bus ir „Sengirė”, bus ir pasakojimai, bus nuotraukų bei video iš kasdieninių filmavimų.
18:30 |
Tikimės iki susitikimo!:)
Mindaugas Survila
2018 metų spalio 6 dieną, šeštadienį kviečiame į Paukščių palydas Kurtuvėnuose.
Šiemet jau 25-us metus pirmą spalio savaitgalį Europoje organizuojamos RUDENINĖS PAUKŠČIŲ PALYDOS. Tūkstančiai paukščių stebėtojų išeina į miškus, laukus, prie vandens telkinių atsisveikinti su išskrendančiais paukščiais.
10 val. renkamės prie Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, esančios Parko g. 2, Kurtuvėnai, Šiaulių r. Mikroautobusas Šiauliai – Kelmė (per Kurtuvėnus, Šaukėnus) iš Šiaulių autobusų stoties 4 aikštelės išvyksta 8.50 val. Renginio pradžioje susipažinsime su Palydų metu dažniausiai stebimais paukščiais. Po to, grožėdamiesi rudens spalvomis eisime jų ieškoti prie Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkinių.
Atvykdami pasiruoškite išvykai į gamtą. Turėkite tinkamą aprangą (sekite orų prognozes), užrašus, rašymo reikmenis, įsidėkite maisto. Guminė avalynė nebūtina. Kas turite, pasiimkite žiūronus, monoklius ir paukščių apibūdintojus. Atvykus yra galimybė paremti Kurtuvėnų regioninį parką, įsigyjant lankytojo bilietą. Lėšos būtų skiriamos parko informacinės sistemos įrangos remontui.
Skaičiuosime ir mokysimės pažinti paukščius. Po išvykos stebėjimo duomenis išsiųsime Lietuvos Ornitologų draugijai, kuri perduos toliau – Europos paukščių stebėtojų koordinaciniam centrui, kurio funkcijas šiemet atlieka Liuksemburgas. Perdavę informaciją, žinosime, kiek žmonių visoje Europoje išlydėjo išskrendančius paukščius ir kokios jų rūšys skrido gausiausiai.
Nereikia užmiršti, kad paukščius stebėti ir skaičiuoti galima iki sekmadienio pietų, duomenis persiunčiant LOD – Lietuvos Ornitologų draugijai. Stebint paukščius reikia užpildyti specialią palydų anketą, kurią galima rasti draugijos tinklalapyje http://www.birdlife.lt/ .
Užpildytą anketą iki spalio 7 d. 15 val. reikia išsiųsti elektroniniu paštu gediminas.petkus@birdlife.lt arba faksu (8 – 5) 2130498.
Daugiau informacijos: Vidmantas Lopeta tel. 841370336, 868612493, vidmantas.lopeta@krpd.lt
Renginio organizatorius:
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
Barsukyno ozas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu
LR aplinkos ministro 2018-04-16 įsakymu Nr. D1-300 paskelbta 19 naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Šiame sąraše geomorfologiniu valstybės saugomu gamtos paveldo objektu paskelbtas Barsukyno ozas, esantis Šiaulių raj., Kurtuvėnų regioninio parko Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje. Tai išskirtinio dydžio ir išvaizdos ilga, siaura kalva. Ozai yra reta reljefo forma Lietuvoje. Ozus žmonės vadina ožnugariais, milžinų takais. Sakydavo, kad tai milžinų keliai, kuriuos jie per pelkes supylė.
Ozas apjuosia puslankiu Barsukyno ežerą ir iškyla virš jo 23,4 m. Ozo ilgis 700 m, plotis 100-230 m. Aukščiausia ozo vieta 158,4 m virš jūros lygio. Vidutinis santykinis aukštis 16 m. Šlaitų nuolydis siekia daugiau kaip 15 laipsnių. Objekto plotas virš 9 ha. Barsukyno ozas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje – prieš 12 – 10 tūkstančių metų, ledyno plyšyje nugulus smėliui ir pavieniams rieduliams. Ant ozo 2017 metais buvo aptikti Pageluvio I ir Pageluvio II piliakalniai. Ant ozo stovi nudžiūvusi Sukilėlių pušis, prie kurios 1863 metų sukilėliai duodavo priesaiką. Ozo šlaitais praeina II pasaulinio karo apkasų grandinė.
Ozas yra 0,5 km nuo populiaraus Geluvos ežero pliažo. Ozą nesunku surasti, nes nuo pliažo įrengtos informacinės rodyklės į objektą, o šalia ozo pastatytas informacinis stendas.
Pro ozą praeina pėsčiųjų pažintinis takas „Pageluvio ežerynas“ ir dviračių trasa. Objekto koordinatės 55.803527, 23.099384 (WGS). Kviečiame aplankyti šį gamtos stebuklą.
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų pilną sąrašą galima peržiūrėti čia: ISAKYMAS_2018 GPO
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas kraštotvarkininkas Darius Ramančionis
Šiemet trečią kartą rengiamas Lietuvos medžio atrankos konkursas. Jo tikslas, kaip numato 2018 metų Lietuvos medžio atrankos konkurso nuostatai, – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie žmogaus ir medžio bendrystę, apie medžius kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.
Konkursą organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras”. Paraiškos bus priimamos balandžio-gegužės mėn. – nuo balandžio 3-os iki gegužės 31-os dienos. Konkurso dalyvius atrinks komisija, kurią sudarys jo rengėjų ir visuomeninių gamtosauginių organizacijų atstovai, kraštovaizdžio architektas, etnografijos ar istorijos specialistas, fotografas ar vaizduojamojo meno specialistas, dendrologas ar arboristas. Organizuojant konkursą trečią kartą į komisiją įtrauktas ir paraiškos teikėjas, kurio pasiūlytas medis 2017 metais tapo Lietuvos konkurso laimėtoju – http://www.arboristai.lt/439-lietuvos-medzio-rinkimai-2017/1443-ragan-egle
Konkurso metu bus išrinkta ne daugiau kaip 12 medžių, kurie dalyvaus antrajame etape.
Einamųjų metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapyje http://arboristai.lt/lietuvos-medzio-atrankos-konkursas/2018-metai, taip pat socialiniuose tinkluose, įvairiuose visuomenės informavimo priemonėse. Už konkurso dalyvius bus galima balsuoti nuo rugsėjo 20-osios iki spalio 19-osios. 2017 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 20 dieną.
Kviečiame teikti paraiškas 2017 metų Lietuvos medžio atrankos konkursui.
Paraišką dalyvauti Metų medžio atrankos konkurse gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys elektroniniu paštu konkursas@arboristai.lt. Joje turi būti nurodyta medžio rūšis, vardas, jeigu jį turi, augimo vieta (savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė, gretimybės) ir jos koordinatės, amžius, apimtis, aukštis ir kiti fiziniai parametrai, išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai. Be to, reikia pagrįsti, kodėl medis siūlomas konkursui, pridėti 1-3 jo nuotraukas ir (ar) ne ilgesnę kaip 3 min. vaizdo medžiagą, nurodyti istorinius duomenis arba pateikti žmonių liudijimus, mitus, legendas ir kitą, paraiškos teikėjo nuomone, svarbią informaciją.
Išrinktas šių metų Lietuvos medis kitąmet dalyvaus 2019 metų Europos medžio konkurse. Šis konkursas čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011 metais. Tuomet Europos metų medžiu buvo išrinkta rumunų Lelicenio liepa, 2012 m. – vengrų Felsomocsolado liepa, 2013 m. – vengrų Egerio platanas, 2014 m. – bulgarų Sliveno guoba, 2015 m. – estų ąžuolas Saaremos saloje, 2016 m. – vengrų Bataszeko ąžuolas, 2017 m. – lenkų Juozapo ąžuolas, šiais metais – portugalų Švilpiko kamštinis ąžuolas.
Plačiau apie 2018 metų Europos medžio rinkimų laimėtojus galite sužinoti čia – www.treeoftheyear.org/ETY-2/Uvod.aspx?lang=lt-LT
Šiauliuose išpjovus medžius Prisikėlimo aikštėje, miestiečiai kyla ginti Kaštonų alėjos. Čia augantiems kaštonams gresia toks pat likimas. Šiaulietis Alfredas Daulius vienareikšmiai teigia: „Tai – medžių skerdynės“.
Jis inicijuoja akciją už kaštonų išsaugojimą. Vakar kreipėsi į Savivaldybę leidimo surengti akciją Kaštonų alėjoje antrąją šv. Velykų dieną – balandžio 2-ąją 12 valandą.
Iniciatyva „sprogdina“ tylą
Alfredas Daulius – juvelyras, jo studija veikia Kaštonų alėjoje. Apie Šiaulių kaštonams gresiantį likimą parašė socialiniame tinkle „Facebook“. Žinia sulaukė audringos reakcijos.
A. Dauliaus įdėtas vaizdo įrašas su Kaštonų alėja per parą sulaukė daugiau kaip 13 tūkstančių peržiūrų. Dešimtys komentarų pasipylė į jo kreipimąsi.
Šiaulietis kreipėsi, pasidalydamas Savivaldybėje iš Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos išgirstais argumentais, kodėl kaštonus reikia pjauti: „1. Atliekant Kaštonų alėjos rekonstrukciją bus paklotos grindinio plytelės, kurios laikys 50 metų (sunku nesusijuokti), o kaštonai esą dar gyvens tik 30 metų, tad reikės ardyti plyteles juos raunant. Taip pat juokingas argumentas.
Alkas.lt 2016 m. rašė, kad yra rūpinamasi XIX a. pirmoje pusėje sodintu kaštonu Žagarėje esančiame Zubovų dvaro parke. Mūsų kaštonai sodinti po karo, taigi jiems tik apie 70 metų.
Daugiau skaitykite: http://www.skrastas.lt/?data=2018-03-29&rub=1065924812&id=1522249627
Kovo pabaigoje Lietuvos auditorijai po daugiau nei 10 metų kūrimo pristatomas režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Sengirė“. Tai lėtas, poetinis ir vaizdinis pasakojimas apie seniausius Lietuvos miškus ir jų gyventojus. Čia nėra užkadrinio balso, kuriuo žiūrovui aiškinama tai, ką jis mato ekrane. „Sengirės“ kūrėjai stengiasi suteikti žiūrovui malonumą atrasti pačiam patirti šį filmą.
Premjera Šiauliuose 2018 m. KOVO 29, KETVIRTADIENIS, 18:00-19:25 val. Forum Cinemas.
Šis kūrinys nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senųjų girių plotuose Lietuvoje, dauguma jų – Lietuvos saugomose teritorijose. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia ištirpsta laiko ribos, ir lieka tik girios garsai, jos gyventojų kasdienis gyvenimas bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
Pasaulinė „Sengirės“ premjera įvyko didžiausiame dokumentinių filmų festivalyje IDFA, Amsterdame. Lietuvoje filmui „Sengirė” suteikta garbė tapti “Kino pavasario” uždarymo filmu. Tad nacionalinė premjera įvyks kovo 29 dieną. O nuo kovo 30 dienos filmas bus pradėtas rodyti daugelyje Lietuvos kino teatrų. Kviečiame nepraleisti progos pasinerti į magišką “Sengirės” pasaulį.
Daugiau informacijos: www.sengire.lt
Dar daug nežinomų lobių slepia mūsų miškai ir girios. Du perlus galima rasti ir Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, Gedinčių girininkijos Pusbaublių miške. Tai dvi liepos senolės, skaičiuojančios ne vieną šimtmetį, – Agailių ir Pusbaulių vardus gavusios netoli jų augaviečių esantiems kaimams įamžinti. Įspūdingi medžiai: Agailių liepos kamieno apimtis net 4,5 m, aukštis apie 25 m, Pusbaublių liepos – 4 m, aukštis – apie 20 m. Tikėtina, kad kai jos dar tik augo, aplink miškų nebuvo, nes panašių parametrų medžių aplinkui daugiau nėra.
Šiaulių rajono savivaldybės specialistų nuomone, apie šiuos valstybės saugomus gamtos paveldo objektus turėtų sužinoti kuo daugiau žmonių.
Daugiau skaityti čia: https://www.siauliuraj.lt/index.php?2916817510