paveldas
Tag Archives: paveldas
Visus žygeivius ir jiems prijaučiančius kviečiu susitikti malūnininko sodyboje šeštadienį (05-23) 21.00 val.
Šių metų Europos muziejų nakties tema Šiauliuose – „Mūsų pilietiškumo istorijos“. Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje lankytojai kviečiami į gyvus pasakojimus apie žmones, kurie savo veikla saugojo miesto atmintį, kultūros paveldą ir laisvės dvasią.
20 val. „Vieno malūno pilietiškumo istorija: malūnas, kurio neišvežė“
Pasakojimas apie 1972 m. kilusį muziejininkų ir bendruomenės pasipriešinimą planams iškelti Žaliūkių malūną į Rumšiškes. Istorija apie žmonių ryžtą išsaugoti savo miesto simbolį ir kultūrinę atmintį.
Istorijos pasakotojas – Julius Vainorius, Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas-rinkinio saugotojas.
21 val. „Žygiai, kurie augino laisvę: žygeivių istorijos“
Pasakojimas apie žygeivių judėjimo istoriją Lietuvoje ir Šiauliuose. Tai vakaras apie bendrystę, laisvės dvasią, keliones ir žmones, kuriems žygiai tapo gyvenimo būdu. Prisiminimais dalinsis Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius.
21 val. „Paminklas, kurį susigrąžino žmonės“
Pasakojimas apie vieną ryškiausių Atgimimo laikotarpio pilietinių akcijų Šiauliuose – 1988 m. „Aukuro“ klubo iniciatyvą atkurti pirminį Nepriklausomybės paminklo vaizdą Sukilėlių kalnelyje.
Prisiminimais dalinsis Rimvydas Tamulaitis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas.
22–24 val. vakaro pokalbiai ir dainos prie laužo su žygeiviais Vidmantu Bezaru ir Rimvydu Tamulaičiu.
19–24 val. Ekspozicijų: malūno, svirno ir trobos – lankymas, piemenų duonos kepimas, švilpynių darymas, žolelių arbata.
2026 m. gegužės 23 d. 19.00–24.00 val.
Architektų g. 73, Šiauliai
Visa Muziejų nakties programa – Europos muziejų naktis Šiauliuose 2026
KVIEČIAME!!!enginį bus galima stebėti nuotoliu YouTube kanalu
Konferencija skirta bendruomenių ir paveldo sąveikų temai, nagrinėjant pozityvias ir iššūkius keliančias tendencijas bei praktikas, ieškant būtų, kaip per šias sąveikas stiprinti pačias bendruomenes ir paveldosauginį sąmoningumą. Kviečiame gvildenti bendruomenių ir paveldo reikšmės joms, paveldo konfliktų, socialinio atsparumo ir pilietinio dalyvavimo, bendrakūros, paveldo bendruomenių kūrimosi praktikų klausimus. Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės“ (remia Lietuvos mokslo taryba, finansavimo sutartis Nr. S-VIS-23-13).
Balsuokite už konkurso „2025 Lietuvos medis” finalininką Kybarčių (Rusteikų) ąžuolą. Jei jis būtų sveikas – savo kamieno apimtimi tur būt būtų Lietuvoje antras seniausias ąžuolas po Stelmužės. Būtinai aplankykite būdami Šiaulių krašte. Balsavimas iki 2025-10-19.
Kybarčių (Rusteikų) ąžuolas – Medžių varžytuvės „2025 metų Lietuvos medis“ finalininkas.
Legenda. Pasak tautosakinių šaltinių, ąžuolo drevėje yra skylė į pragarą ir ten tupi velniukas. Kai Perkūnas trenkia žaibu į velniuką, tas spėja pasislėpti į tą skylę.
Kviečiame palaikyti Kybarčių (Rusteikų) ąžuolą Medžių varžytuvėse!
Balsuoti: https://www.arboristai.lt Apie medį daugiau: https://www.arboristai.lt/…/1821-kybarciu-rusteiku-azuolas
Visi drauge renkame 2025 metų Lietuvos medį! 
Rugsėjo 22 vakare baltų – aisčių žemes nušvietė šimtai vienybės ugnių, sujungusių baltų genčių palikuonis ir primindamos šviesiuosius protėvius bei jų žygdarbius. Džiaugiuosi žvelgdamas į Baltų vienybės sąšaukos žemėlapį: www.aukuras.lt/sasauka-2025/ . Dėkui visiems pranešusiems, kur bus užkurtos vienybės ugnys: Lietuvoje – 62; Latvijoje – 24; Gudijoje – 11; Lenkijoje – 7; Vokietijoje – 1; Italijoje – 1. Žinau, kad kūrenusių protėvių šventą ugnį buvo daug daugiau. Parašykite baltai@aukuras.lt kur užkūrėte ugnį ir pažymėsime žemėlapyje. Pajauskime mūsų vienybės galią. Lai kitais metais suspindi dar daugiau Baltų vienybės ugnių ir sukviečia bendrystei tūkstančius ant piliakalnių, alkų, milžinkapių prisiminti iš kur ir kas mes esame.
Pirmą kartą Seimo plenariniame posėdyje. Nepriklausomi ekspertai pristatys kultūros paveldo apsaugos būklės vertinimą
2025 m. balandžio 29 d. 14 val. Seime įvyks tai, ko dar niekada nebuvo – pirmą kartą nepriklausomi ekspertai Seimo plenariniame posėdyje pristatys išsamų kultūros paveldo apsaugos raidos, būklės ir pažangos vertinimą. Tai ypatingas įvykis paveldui, kai faktai ir analizė apie paveldosaugos būklę ir iššūkius, skambės iš aukščiausios politinės tribūnos. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimas – simbolinis lūžio taškas: kultūros paveldas iš tylos zonos pagaliau atsiduria dėmesio lauke. Ką saugome ir / ar saugome? Kaip saugome? Ką jau praradome? Ir – ar dar spėsime išsaugoti?
Kodėl dabar? Nes pokyčių reikia ne rytoj, o šiandien. Kultūros paveldas – tai ne praeitis, bet gyvybiškai svarbus visuomenės atsparumo, tapatybės ir net nacionalinio saugumo klausimas. Būtent čia susikerta klausimai apie tai, kas mus jungia ir kaip valstybė rūpinasi savo pamatais. Tačiau ši sritis vis dar neturi aiškios strategijos, pakankamo finansavimo ir išlieka priklausoma nuo pavienių iniciatyvų.
Kai paveldas nyksta greičiau, nei spėjame jį pažinti, tai tampa ir geopolitiniu klausimu: ar dar spėsime išsaugoti tai, kas mus saugo?
Pranešime bus keliamas ne vienas aštrus klausimas. Kiek realiai Lietuva investuoja į paveldą ir kodėl ši suma nesikeičia jau beveik 20 metų? Kodėl Kultūros vertybių registre – dešimtys tūkstančių objektų, bet nežinome nei kiek jų išlikę, nei kokios jie būklės? Kaip galime saugoti tai, ko realiai nepažįstame? Kodėl dvarų sodybos vis dar nyksta ir, ar pavyks pasiekti aiškų valstybės požiūrį, ilgalaikę strategiją šioje srityje? Lietuvos kultūrinis palikimas užsienio šalyse – savas ar svetimas? Kodėl kai kurios savivaldybės paveldą mato kaip investiciją, o kitos – tik kaip naštą? Ir – kodėl net ir šiandien kultūros paveldas dažnai lieka švietimo sistemos nuošalyje, nors būtent per pažinimą ugdomas ateities sprendimų priėmėjų sąmoningumas? Jei taip ir toliau – ar po kelių dešimtmečių apskritai turėsime, kas dar gebės tą paveldą saugoti?
Kalbama bus ne tik apie problemas, bet ir apie proveržį – bendruomenes, kurios išdrįso veikti, ir savivaldybes, kurios paveldą pavertė vienu iš strateginių prioritetų. Bus įvardytos sėkmingos iniciatyvos, kurios rodo, kad paveldas gali būti ne tik saugomas, bet ir prasmingai naudojamas. Kalbėsime apie augantį visuomenės palaikymą, naujus bendradarbiavimo modelius, atgimstančius objektus, paveldą siekiančias išsaugoti naujas iniciatyvas ir tai, kaip mūsų paveldas svarbus ne tik vietos žmonėms, bet ir užsienio bendruomenėms. Pokytis įmanomas – kai atsiranda atsakomybė, žinojimas ir valia veikti.
Tai bus ne tik pasidalinimas informacija, o kvietimas į dialogą – apie tai, kokiame taške esame, ką prarandame ir ką dar galime išgelbėti. Ir apie tai, kaip kiekvienas mūsų – institucijos, ekspertai, žurnalistai ar piliečiai – gali būti šių pokyčių dalis.
Pranešimas bus tiesiogiai transliuojamas Seimo „YouTube“ kanale, o iškart po jo vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė
Ščiglienė, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja doc. dr. Jolanta Karpavičienė, kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė. Diskusiją moderuos Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Spaudos konferencijoje bus galima užduoti klausimus ir aptarti pranešime keliamas aktualijas.
Kada? Balandžio 29 d., laikas – 14.00–14.30 val. Kur? Seimo plenarinių posėdžių salė ir Seimo spaudos konferencijų centras. Spaudos konferencija – po pranešimo, nuo 15.00 val. Pranešimas bus transliuojamas tiesiogiai Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Spaudos konferenciją galima bus stebėti paspaudus šią nuorodą.
Kviečiame jungtis politikus, žiniasklaidą, paveldosaugos specialistus, institucijų atstovus ir visus piliečius, kuriems rūpi, ką paliksime po savęs.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme numatyta pareiga kas dveji metai teikti pranešimą Seimui apie kultūros paveldo apsaugos raidą, būklę ir pažangą. Tai bus pirmas kartas kai toks pranešimas teikiamas Seimo plenarinio posėdžio metu.
Pranešimą spaudai ir kvietimą prisegame – tikimės, kad ši tema bus Jums aktuali.
Jau publikuotas pranešimas spaudai: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2545649/seimo-plenariniame-posedyje-ekspertai-pristatys-kulturos-paveldo-apsaugos-bukles-vertinima
Kviečiame dalintis šia informacija su visais, kam ji gali būti aktuali.
Pagarbiai
Valstybinė kultūros paveldo komisija
Rūdninkų g. 13, 01135 Vilnius
https://vkpk.lt
https://www.facebook.com/kulturospaveldokomisija/
2024 m. spalio 26 d. (šeštadienį) kviečiame klubo AUKURAS narius,KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA
*Povilo Višinskio memorialinį namą-muziejų, kuriame įrengta ekspozicija, skirta P. Višinskio bei kaimynystėje gyvenusios Žemaitės kūrybai ir gyvenimui.
Klubo „Aukuras” nariai ir draugai,
2022 m. lapkričio 19 d. (šeštadienį) kviečiame į išvyką autobusu – Panemunių grožis. Planuojame aplankyti Raudondvario dvaro architektūrinį ansamblį, Vilkijos etninės kultūros muziejų, Veliuonos piliakalnius, Panemunės, Raudonės, Vytėnų pilių rūmus. 7:30 val. išvykimas iš Šiaulių. Planuojamas grįžimas ~ 22:00 val.
Galima vykti su šeimos nariais ar draugais. Kelionės išlaidoms prisidedame po 15 Eur. (klubo nariai po 10 Eur) pageidautina iš anksto. Prašau visus aktyviai registruotis, nurodant vardą, pavardę, narystę, tel. Nr., el. paštą, iki 2022-11-17. Alfreda Žadeikienė, tel. 8685 53610, el. paštas: as.alfreda@gmail.com. Išsamiau informuosime prisiregistravusius.
Iki susitikimo išvykoje.
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo “Aukuras” pirmininkas
Darius Ramančionis
2021 m. gruodžio 11 d. Lietuvos „Romuvos“ ir Latvijos Dievturių sandraugos („Latvijas dievturu sadraudze“) senojo baltų tikėjimo išpažinėjai Baltų Krivulėje priėmė sprendimą istorines baltų žemes paskelbti „Šventąja žeme“ – religine prigimtinio tikėjimo šventybe – ir saugoti bei puoselėti tos žemės baltiško medžiaginio ir dvasinio paveldo vertybes.
Daugiau skaityti čia:
2022 m. rugsėjo 22 d. ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų kalno, užkursime Baltų vienybės sąšaukos ugnį, minėsime BALTŲ VIENYBĖS DIENĄ ir RUDENS LYGIADIENĮ. Tą dieną, sulygus dienai su naktimi, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose baltų gyvenamose ir istorinėse vietose bus uždegtos Baltų vienybės ugnys. 18.45 Talka ant Girnikų kalno: aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventei: Ugnies ženklo gamyba. 19.20 Stebėsime, kaip Lygiadienio Saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno. Ugnies užkūrimas. Baltų istorijos prisiminimai. Dainuojame lietuvių, latvių, prūsų dainas. 20.40 Laukiame ugnies ženklo nuo Šatrijos. Ugnies ženklo perdavimas Šiaulių žemės piliakalniams. Baltų vienybės ugnies salvė. Baltų ugnies ženklų uždegimas. Vertimasis į nakties pusę. Atvykstant pageidautina atsivežti: pirštines talkai, deglą, žvakių, „skraidantį žibintą“, prožektorių, apsaugines kaukes. Apsirenkite pagal oro sąlygas.
Stebėsime ugnies ženklus, iššautas salves ant aplinkinių kalvų:
BALTŲ VIENYBĖS SALVĖS 2022-09-22: MEDVĖGALIO PILIAKALNIS – 20.35 VAL.; GAUDKALNIS – 20.36; SPRŪDĖS PILIAKALNIS – 20.37; ŠIRMĖS PILIAKALNIS – 20.38; ŽĄSŪGALOS KALNAS – 20.39; ŠATRIJOS KALNAS – 20.40; GIRNIKŲ KALNAS – 20.43; KURTUVĖNŲ KARTUVIŲ KALNAS – 20.44; BUBIŲ PILIAKALNIS – 20.46; AUKŠTELKĖS KALNAS – 20.48; SAUGINIŲ PILIAKALNIS – 20.50; GEGUŽIŲ KALNAS – 20.53; LUPONIŲ PILIAKALNIS – 20.57; NAISIŲ BALTŲ ARENA – 21.00.
Organizatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas “Aukuras” ir asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“. Daugiau teirautis tel. 860091403 (Darius), info@aukuras.lt Apie sąšauką: www.aukuras.lt/sasauka/