Atminimai
2024 m. spalio 26 d. (šeštadienį) kviečiame klubo AUKURAS narius,
KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA
*Povilo Višinskio memorialinį namą-muziejų, kuriame įrengta ekspozicija, skirta P. Višinskio bei kaimynystėje gyvenusios Žemaitės kūrybai ir gyvenimui.
Kviečiame 2024.03.20 17.30 val. į kino retrospektyvą apie Šiaulius ir šiauliečius Šiaulių turizmo informacijos centre. Žemės dienai paminėti prisiminsime fimus „ŠIAULIŲ GAMTOSAUGININKAI. KLUBAS „AUKURAS“.
„Aukuras“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas – visuomeninė organizacija, įkurta 1988 m. birželio 6 d. Šiauliuose. Klubo nariai seniai suprato, kad kinas yra paveikus įrankis ir jau savo gyvavo pradžioje ėmė kurti filmus. Rimantas Braziulis ne tik įamžino senąsias tradicijas, bet ir kėlė probleminius aplinkosaugos klausimus. Vėliau „Aukuro“ filmus kūrė Algimantas Puodžiūnas ir Zigmas Ripinskis. Nemažai velyvojo laikotarpio filmų sukūrė Šarūnas Alasauskas.
Iki susitikimo.
Susitinkam po AUKURO vėliava prie Laisvės gynėjų laužo
Sausio 13 d.
Ketvirtadienį, 8 val. visus kviečiame languose dešimčiai minučių uždegti vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.
18 val. laukia šventinis Laisvės gynėjų dienos renginys ir atminimo laužai, kuris įvyks skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės (Vasario 16-osios g. 62).
Koncerte dalyvaus Šiaulių universitetinės gimnazijos mišrus choras „Poco“ (vad. R. Stoškuvienė), studija „Čiuto“ (vad. R. Stoškuvienė), grupė „Ekstra“ (vad. K. Stoškus), „Kitavos“ lyderė Rasa Stoškuvienė ir „Nauja karta“: Agnė Michalenkovaitė, Evaldas Vaikasas, Gabija Lukrecija Petrauskaitė, Gerda Rumšienė, Arnas Grušas.
Renginys nemokamas
Organizatorius Šiaulių kultūros centras
Šiais metais Kryžkalnyje bus užbaigtas paminklas visiems žuvusiems partizanams. Taip pat ir tiems, kurie mirė ar buvo sušaudyti, nukankinti kalėjimuose ar Sibiro platybėse.
Tačiau LGGRTC turi tik 12 000 pavardžių, o viso numatyta įamžinti 20 000 pavardžių. Paminklą planuojame užbaigti šį rudenį.
Gal Jūs galite kuo skubiau perduoti šią žinią, kurių artimieji, kaimynai buvo partizanai ir galbūt niekas nesikreipė į LGGRTC dėl statuso. Ar bijojo, ar tiesiog neliko artimųjų. Informaciją galima siųsti į mano el. paštą, o aš perduosiu LGGRTC, jog patikrintų faktus.
Būčiau Jums labai dėkinga, jeigu šia žinute pasidalintumėte.
Nuoširdžiai,
Angelė Jakavonytė, tel. 8686 26235, jakavonyte.angele@gmail.com
In Memoriam Vaclovas BAGDONAVIČIUS (1941.09.02 – 2020.03.22)
Šviesios atminties filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus atminimui
Š. m. kovo 22-osios rytą, Vydūno gimimo dieną, staiga ir netikėtai sustojus širdžiai, mus paliko Vydūno draugijos garbės pirmininkas, nenuilstamas vydūnistikos puoselėtojas, retos erudicijos mokslininkas, nepaprastai šviesi, tauri ir kūrybinga asmenybė, filosofas dr. Vaclovas BAGDONAVIČIUS, ženkliai pasitarnavęs Vydūno kūrybinio palikimo, vydūnistikos idėjų sklaidai visoj Lietuvoje, Klaipėdos regione, nuoširdžiai palaikęs, konsultavęs ir asmeniškai dalyvavęs rengiant Klaipėdos universitete naująjį kultūros renginių ciklą „VYDŪNAS – TAUTAI IR VALSTYBEI”.
Lietuva neteko krištolinės sielos, skaisčios sąžinės, gilaus proto, itin aukšto sąmoningumo sūnaus, filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvos kultūros ir Vydūno kūrybinio palikimo tyrinėtojo bei propaguotojo, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto docento Vaclovo Bagdonavičiaus. Per visą savo gyvenimą ugdytą filosofo intelektą jis paskyrė Vilhelmo Storostos – Vydūno kūrybinio palikimo išsamiems moksliniams tyrinėjimams, kadangi buvo tvirtai įsitikinęs, jog būtent šiam Mažosios Lietuvos šviesuoliui pavyko išjausti, suprasti ir įžvelgti lietuvių tautos dvasinio atgimimo bei kultūrinės raidos perspektyvas.
Dr. Vaclovas Bagdonavičius tvirtai tikėjo, kad Vydūno šviesa, sklindanti jo raštų, įžvalgų bei idėjų pagalba, atves Lietuvos žmones į skaidresnį, laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą. Todėl kaip išmanydamas, kaip išgalėdamas, jis stengėsi sukauptas žinias perduoti tautiečiams. Savo gausiais mokslininko-literatūrologo ir filosofo publicistiniais darbais, nenuilstančios energijos pagalba dr. V. Bagdonavičius sugebėjo suburti gausų Vydūno pasekėjų būrį. 1988 metais jo iniciatyva ir pastangomis buvo įkurta Vydūno draugija, besirūpinanti vydūniškųjų humanistinių pažiūrų puoselėjimu, Vydūno rašytinio palikimo įamžinimu ir sklaida Ši visuomeninė organizacija, pradėjusi savo veiklą sovietmečiu, tebeveikia iki šiol. Jos švietėjiška veikla neleido Vydūno idėjoms dulkėti bibliotekų lentynose, nuolatos žadino visuomenę, kvietė tautiečius ieškoti skaidresnės, dvasingesnės gyvensenos galimybių.
Dr. V. Bagdonavičiaus vadovaujamos Vydūno draugijos aktyvios veiklos dėka Vydūno skleidžiami šviesos spinduliai pasiekė bei ženkliai įtakojo Klaipėdos universiteto veiklą. Per pastaruosius dvidešimt metų jau tapo gražia tradicija kasmet, kovo 22 dieną Klaipėdos universitete paminėti Vilhelmo Storostos – Vydūno gimtadienį. Šia proga Klaipėdos universitete organizuojamos mokslinės – praktinės konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrę būtį Vydūno keliu“ bei kiti renginiai jau tapo ne tik uostamiesčio, bet ir visos šalies švente, į kurią gausiai susirenka svečiai iš Klaipėdos, kitų šalies miestų, užsienio. Daugybę metų Vydūno garbei skirtuose renginiuose Dr. Vaclovas Bagdonavičius būdavo širdimi ir varikliu, skaitydavo pagrindinį mokslinės konferencijos pranešimą, paliesdamas svarbiausius Vydūno suformuluotus mūsų tautos ideologinės raidos klausimus.
Net sunku patikėti, jog būtent kovo 22 dieną, minint Vilhelmo Storostos Vydūno 152-ąjį gimtadienį, Lietuva neteko bene profesionaliausio vydūnistikos propaguotojo, garbaus mokslininko, filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus?!.. Tai skaudi netektis ne tik gerbiamo Vaclovo giminėms, artimiesiems, bet ir visai mūsų tautai, didžiulis praradimas, kurio atstatyti nepavyks niekam. Su giliu liūdesiu reiškiame nuoširdžią užuojautą visiems, kam buvo artimas ir brangus šis tyros sielos Žmogus.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, akademinė bendruomenė, KU Sveikatos mokslų fakulteto, STIMC specialistas Juozas Ivanauskas, LR Seimo narys, KU prof. dr. Algimantas Kirkutis
2018 m. gruodžio 6 d. Amžinybėn iškeliavo archeologė, muziejininkė, dėstytoja dr. Birutė Kazimiera Salatkienė (1951-2018).
Baigusi studijas Birutė Kazimiera Salatkienė, 1974–1998 m. dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja, vėliau iki šių metų – vyresniąja muziejininke. Jos iniciatyva 1989 m. muziejuje įkurtas Archeologijos skyrius. Ji buvo LR kultūros ministerijos muziejų ekspertų komisijos narė, viena iš Lietuvos muziejininkų draugijos organizatorių ir valdybos, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos, ICOM narė. 1997 m. buvo išrinkta Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sektoriaus pirmininke, 1998 m. apdovanota respublikine LR kultūros ministerijos premija už muziejinę veiklą, 2007 m. – Pelikso Bugailiškio premija už kraštotyros darbus, kultūros paveldo puoselėjimą.
Birutė Salatkienė talkino Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubui „Aukuras” rengiant stovyklas „Gyvoji istorija”, įgyvendinant projektus „Paveldo draugai”, „Baltų vienybės ugnies sąšauka”, „Baltų paveldas Šiauliams” ir kt. Netekome iškilios paveldo puoselėtojos ir mūsų tautos istorijos žinovės.
Šviesaus Jai kelio į Dausas.
Su Birute Kazimiera Salatkiene atsisveikinsime Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčios laidojimo salėje (nuo 11 val. šeštadienį), sekmadienį 18 val. Mišios, pirmadienį 13 val. laidojama Ginkūnų kapinėse.
Ilsėkis ramybėje, bendražyge!
Užuojauta velionės artimiesiems ir bendraminčiams.
Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su kitais Lietuvos muziejais kviečia šalies gyventojus, kolekcininkus, įvairias institucijas ir organizacijas pasidalyti turimu dokumentiniu paveldu, kuriame įamžintas nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimas ir stiprinimas nuo XIX a. pab. iki 2016 m., bei leisti muziejams jį suskaitmeninti (nufotografuoti, nuskenuoti, aprašyti, įtraukti į duomenų bazes) ir paviešinti.
2018 m. švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai puiki proga peržiūrėti ir į dienos šviesą iškelti asmeniniuose ir institucijų archyvuose saugomas nuotraukas, rankraščius, laiškus ir kitus dokumentus, kuriuose įamžinanti nepriklausomos Lietuvos kūrimo procesai, valstybingumo įtvirtinimas, atgimimas, tuo metu šalies miestuose ir miesteliuose vykę pokyčiai bei jiems didžiausią įtaką darę asmenys ar užfiksuotos mūsų, tėvų, senelių asmeninės laisvės siekio istorijos.
Vertingos yra ne tik lietuvių tautos patriarchų, tautinio atgimimo veikėjų, žymių politikų nuotraukos. Valstybės pamatus paskutinį šimtmetį kūrė, stiprino, saugojo daugybė šalies mokytojų, menininkų, inteligentų, valsčių, kaimų ir miestelių seniūnų, miestų vadovų ir kitų valstybės tarnautojų bei visuomenininkų. Jie rūpinosi paprastais žmonėmis, bendruomene, jos tradicijų puoselėjimu, kūrė, sąžiningai dirbo ar beatodairiškai dalyvavo tautinio atgimimo ir Sąjūdžio veikloje. Šiandien kiekviena bendruomenė gali įvardyti ne vieną savo narį, sąžiningai tarnavusį žmonėms ir valstybei bei išlikusį atmintyje ir širdyse. Būtent šiais prisiminimais, žiniomis apie išlikusius dokumentus, nuotraukose įamžintus asmenis bei įvykius kviečiame pasidalyti su visuomene.
Istorinę vertę turintys dokumentai muziejuose bus renkami iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos. Iki rudens jie bus skaitmeninami, aprašomi Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Vertingiausi objektai bus įtraukiami į virtualias parodas, pateikiami svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ (www.europeana.eu) ir nacionaliniam kultūros paveldo portalui „ePaveldas“ (www.epaveldas.lt). Vėliau bus sukurta ir kilnojamoji paroda, kuri artimiausiais metais keliaus po Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigas.
Kaip tai vyks?
• Radę vertingų dokumentų, nuotraukų, kreipkitės į Šiaulių „Aušros“ muziejų. (Venclauskių namai, Vytauto g. 89, Šiauliai. Informaciją teikia Tomas Eitutis, tel. (8 41) 52 43 91, el. paštas t.eitutis@ausrosmuziejus.lt.)
• Su muziejaus darbuotojais suderinsite Jums patogų susitikimo laiką ir vietą, aptarsite dokumentų ir nuotraukų turinį, įvardysite juose užfiksuotus įvykius ir asmenis, jų svarbą šalies valstybingumui, nurodysite nuotraukų autorius.
• Nuspręsite, ar šiuos dokumentus Jūs padovanosite muziejui, ar tik leisite juos suskaitmeninti. Aptarsite, kokiomis aplinkybėmis muziejai galės naudoti jiems perduodamus saugoti kultūros paveldo objektus ir skaitmenines jų kopijas. Šios sąlygos bus įrašytos muziejaus ir Jūsų sudarytoje sutartyje.
• Pasirėmus Jūsų suteiktomis žiniomis, suskaitmenintas objektas bus aprašytas, įtrauktas į LIMIS duomenų bazę ir viešinamas.
Projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“ vykdo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras, remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir projekte dalyvaujantys muziejai.
Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Skaitmeninimo centro vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė, (8 41) 52 43 96.
VĮ Kuršėnų miškų urėdija 2015 m. gegužės 15 dieną organizuoja paminklinio kryžiaus šventinimą.
Renginio pradžia: 13 val. Mikutaičių kaime partizanų palaidojimo vietoje;
14 val. Paminklinio kryžiaus šventinimas Skobiškių miške;
15 val. Šv. Mišios Agailių koplytėlėje.
Gedinčių girininkijos Skobiškių miške 1945 m. balandžio 29 dienos anksti ryte prasidėjo kautynės.
Naikinti besislapstančių partizanų NKVD pasiuntė apie 450 pasienio ir 80 vidaus kariuomenės karių.
Kautynės vyko apie 8 valandas, o šūviai girdėjosi 5- 6 kilometrų atstumu. Kovėsi du partizanų būriai: Šiupylių-Taugailių ir Auksučių-Kušleikių-Strazdų. Partizanų buvo apie 60. Iš apsupties pasitraukė 23, žuvo 22 partizanai, 6 – sužeisti buvo įkalinti lageryje.
Kviečiame likusius giminaičius, tremtinius, politinius kalinius ir visus norinčius dalyvauti renginyje.
Dėl informacijos kreiptis į Gedinčių girininkijos girininką Zigmantą Savicką tel. 8-687 95343;el.p. z.savickas@kursmu.lt
Šįryt Anapilin iškeliavo Kazimieras Kalibatas, man brangiausias kaip „čiurlioniukų“ ansamblio įkūrėjas ir pirmasis vadovas, folkloristų bendruomenei žinomas kaip vienas žymiausių folklorinio sąjūdžio dalyvių.
https://www.facebook.com/
Velionis bus pašarvotas 2015-02-25 nuo 15 val. Vilniuje, Laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, I-oje salėje.
Kazimieras pageidavo folklorinio palydėjimo – dainų, kankliavimo ir pan…
Karstas išnešamas 2015-02-26, ketvirtadienį, 15 valandą. Laidojamas ne Pakruojo r., bet Vilniuje, jeigu niekas nepasikeis – Saltoniškių kapinėse.
Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė
Saltoniškių kapinėse taip pat palaidoti: Kauno politechnikos instituto Kraštotyros būrelio – Visuomeninių profesijų fakulteto Paminklų apsaugos ir kraštotyros specialybės vadovas Gintautas Masaitis ir tarpukario muzikantas (armonikos) „Pupų dėdė“ – Petras Biržys. Aplankykime ir juos.
Kaune 1956 – 1957 m. buvo įkurtos dvi antisovietinės neginkluoto pasipriešinimo pogrindinės grupės:
Antroji grupė: Kazimieras Kalibatas 1957 m. sugalvojo įkurti antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo pogrindinę grupę su savo draugais, Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos mokiniais. Apie antrosios grupės buvimą žinojo ir Zigmas Tamakauskas, kuris antrosios grupės dalyvių asmeniškai nepažinojo. Šiai grupei vadovavo Kazimieras Kalibatas. Kiti grupės nariai buvo: 1) Algimantas Mišeikis, 2) Leonas Pranulis, 3) Vytautas Šeinauskas, 4) Juozas Rimas, 5) Kazys Kšanas, 6) Algimantas Brundza, 7) Algimantas Bendoraitis, 8) Vytautas Rakauskas, 9) Leonas Ulevičius, 10) Alfonsas Ūsas, 11) Antanas Vyšniauskas, t.y., kartu su Kazimieru Kalibatu, šią grupę sudarė 12 žmonių. Buvo dar atskira iš Juozo Gruodžio mokyklos merginų grupė, kuriai vadovavo Birutė Rutkauskaitė, apie jos buvimą žinojo tik Kazimieras Kalibatas, todėl ji sovietinio saugumo liko neišaiškinta.
Antroji grupė, kuriai vadovavo Kazimieras Kalibatas, 1957 m. davė priesaiką Zapyškio senojoje bažnyčioje. Priesaiką sukūrė Kazimieras Kalibatas. Tautinę vėliavą pasiuvo Leono Pranulio motina. Sargybą prie bažnyčios ėjo Leono Pranulio brolis Vytas. Priesaikos tekstą ir tautinę vėliavą pasiėmė saugoti Leonas Pranulis. Sovietiniam saugumui išaiškinus abi grupes, jų nariai buvo vienu metu tardomi Kaune ir Vilniuje. Vieni buvo pašalinti iš Vilniaus universiteto, Lietuvos valstybinės konservatorijos, Kauno politechnikos instituto ir Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos, kiti palikti toliau mokytis su papeikimais. Iš Lietuvos valstybinės konservatorijos buvo pašalinti Kazys Kalibatas ir Algimantas Mišeikis su įrašu dokumentuose, kad pašalinti kaip ,,aktyvūs nacionalistinių-religinių grupių dalyviai“.
Priesaika, 1957 m., senojoje Zapyškio bažnyčioje:
„Savo Tautai, Tėvynei, Lietuvai prisiekiu: Per visą savo gyvenimą būti tikros lietuviškos dvasios – būdo – charakterio ir papročių tautiečiu. Stengsiuos giliai pažinti savo Tautos didžiąją praeitį, Jos šviesią ateitį, Jos kultūrą, gyvenimą, visa tai, kas riša mane su Ja. Vengsiu klaidinančių rusų arba kitų tautų savybių ir ideologijų, kurios naikina ir degraduoja lietuvišką sąmonę ir kūną. Kiekviename žingsnyje būsiu pastabus, savikritiškas ir visapusiškai pasiruošęs veikti Tautos labui. Stengsiuos kiek galima daugiau atgaivinti žmonėse tautiškumą ir nurodyti bendrus tikslus bei dabartinę padėtį. Tėvynė šaukia mane. Prisiekiu Jai atiduoti visus savo sugebėjimus, visas jėgas, o jei prireiks, ir gyvybę. Kiekviena tauta iš prigimties – laisva. O Lietuva per amžius buvo mylinti ir turinti laisvę Tauta. Kiek yra padėtų aukų Jos laisvei išsaugoti, bet dar daugiau reikės jėgų ir aukų tai taip trokštamai laisvei atgauti. Nors dabar dar nėra pribrendęs momentas šią garbingą ir šventą pareigą atlikti, bet visada esu pasiruošęs ją įvykdyti. Mano šeima – mūsų Tauta. Mes Jos vaikai. Gyvensim kaip broliai. Jeigu sulaužysiu šią šventą priesaiką – tenebūsiu vertas savo Tėvynės sūnaus vardo. Tenubaudžia mane Dievas ir kritusių už Tėvynę karžygių dvasia. Tepadeda ir stiprina mane didžiųjų Lietuvos didvyrių žygdarbiai. Telydi mane Dievas“.