Atminimai
Visus žygeivius ir jiems prijaučiančius kviečiu susitikti malūnininko sodyboje šeštadienį (05-23) 21.00 val.
Šių metų Europos muziejų nakties tema Šiauliuose – „Mūsų pilietiškumo istorijos“. Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje lankytojai kviečiami į gyvus pasakojimus apie žmones, kurie savo veikla saugojo miesto atmintį, kultūros paveldą ir laisvės dvasią.
20 val. „Vieno malūno pilietiškumo istorija: malūnas, kurio neišvežė“
Pasakojimas apie 1972 m. kilusį muziejininkų ir bendruomenės pasipriešinimą planams iškelti Žaliūkių malūną į Rumšiškes. Istorija apie žmonių ryžtą išsaugoti savo miesto simbolį ir kultūrinę atmintį.
Istorijos pasakotojas – Julius Vainorius, Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas-rinkinio saugotojas.
21 val. „Žygiai, kurie augino laisvę: žygeivių istorijos“
Pasakojimas apie žygeivių judėjimo istoriją Lietuvoje ir Šiauliuose. Tai vakaras apie bendrystę, laisvės dvasią, keliones ir žmones, kuriems žygiai tapo gyvenimo būdu. Prisiminimais dalinsis Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius.
21 val. „Paminklas, kurį susigrąžino žmonės“
Pasakojimas apie vieną ryškiausių Atgimimo laikotarpio pilietinių akcijų Šiauliuose – 1988 m. „Aukuro“ klubo iniciatyvą atkurti pirminį Nepriklausomybės paminklo vaizdą Sukilėlių kalnelyje.
Prisiminimais dalinsis Rimvydas Tamulaitis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas.
22–24 val. vakaro pokalbiai ir dainos prie laužo su žygeiviais Vidmantu Bezaru ir Rimvydu Tamulaičiu.
19–24 val. Ekspozicijų: malūno, svirno ir trobos – lankymas, piemenų duonos kepimas, švilpynių darymas, žolelių arbata.
2026 m. gegužės 23 d. 19.00–24.00 val.
Architektų g. 73, Šiauliai
Visa Muziejų nakties programa – Europos muziejų naktis Šiauliuose 2026
Bendruomeninių pasidainavimų vakaras. Ilgių dainos
Lapkričio 3 d., pirmadienį, 17.30 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje (III a.) vyks bendruomeniniai pasidainavimai su Laurita Peleniūte.
Šių pasidainavimų tema – ILGIŲ DAINOS (dainų ir sutartinių vakaras protėviams atminti).
Ilgių dainos nuo seno skirtos pagerbti išėjusius artimuosius, prisiminti protėvius, išdainuoti ir išverkti ilgesį, apvalyti sielą nuo sunkios naštos. Palydėt mintimis, prisiliest garsu, prisiminti artimus. Dainas lydės smuikininko Tado Dešuko muzikinės improvizacijos.
Renginys neįpareigoja dainuoti. Dainavimo patirtis nereikalinga. Jei nenorite dainuoti, galite ateiti tiesiog pabūti kartu ir paklausyti.
Renginys nemokamas.
Daugiau: https://www.savb.lt/renginys/visi/bendruomeniniu-pasidainavimu-vakaras-ilgiu-dainos/
Po Ilgių dainų padainavimo kviečiu aplankyti Talkšos senąsias kapines, kur Albertas Špokas pasakos apie savanorių ir kitų žymių žmoniu kapus, uždegsime atminimo žvakutes.
2025 m. gegužės 18 d. kviečiame į „Už laisvę ir Lietuvą“ Skuobiškių kautynių 80-ųjų metinių minėjimą. 11.00 val. – Šv. Mišios Šakynos senųjų kapinių koplytėlėje. 11.30 val. – Gėlių padėjimas ir žvakučių uždegimas prie partizanų paminklo Mikutaičiuose. 12.30 val. – Istorinis Jono Kiriliausko pasakojimas Skuobiškių miške apie Skuobiškių kautynių įvykius. Atminimo ženklo žuvusiems partizanams pašventinimas. Lietuvos Šaulių sąjungos, generolo Povilo Plekavičiaus 6- osios rinktinės garbės salvės. Prisiminimais dalinsis: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo atstovai, partizanų artimieji bei šeimos nariai.
Org. Šiaulių rajono Kultūros centras, Šakynos kultūros centras, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų skyrius.
2024 m. spalio 26 d. (šeštadienį) kviečiame klubo AUKURAS narius,
KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA
*Povilo Višinskio memorialinį namą-muziejų, kuriame įrengta ekspozicija, skirta P. Višinskio bei kaimynystėje gyvenusios Žemaitės kūrybai ir gyvenimui.
Kviečiame 2024.03.20 17.30 val. į kino retrospektyvą apie Šiaulius ir šiauliečius Šiaulių turizmo informacijos centre. Žemės dienai paminėti prisiminsime fimus „ŠIAULIŲ GAMTOSAUGININKAI. KLUBAS „AUKURAS“.
„Aukuras“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas – visuomeninė organizacija, įkurta 1988 m. birželio 6 d. Šiauliuose. Klubo nariai seniai suprato, kad kinas yra paveikus įrankis ir jau savo gyvavo pradžioje ėmė kurti filmus. Rimantas Braziulis ne tik įamžino senąsias tradicijas, bet ir kėlė probleminius aplinkosaugos klausimus. Vėliau „Aukuro“ filmus kūrė Algimantas Puodžiūnas ir Zigmas Ripinskis. Nemažai velyvojo laikotarpio filmų sukūrė Šarūnas Alasauskas.
Iki susitikimo.
Susitinkam po AUKURO vėliava prie Laisvės gynėjų laužo
Sausio 13 d.
Ketvirtadienį, 8 val. visus kviečiame languose dešimčiai minučių uždegti vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.
18 val. laukia šventinis Laisvės gynėjų dienos renginys ir atminimo laužai, kuris įvyks skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės (Vasario 16-osios g. 62).
Koncerte dalyvaus Šiaulių universitetinės gimnazijos mišrus choras „Poco“ (vad. R. Stoškuvienė), studija „Čiuto“ (vad. R. Stoškuvienė), grupė „Ekstra“ (vad. K. Stoškus), „Kitavos“ lyderė Rasa Stoškuvienė ir „Nauja karta“: Agnė Michalenkovaitė, Evaldas Vaikasas, Gabija Lukrecija Petrauskaitė, Gerda Rumšienė, Arnas Grušas.
Renginys nemokamas
Organizatorius Šiaulių kultūros centras
Šiais metais Kryžkalnyje bus užbaigtas paminklas visiems žuvusiems partizanams. Taip pat ir tiems, kurie mirė ar buvo sušaudyti, nukankinti kalėjimuose ar Sibiro platybėse.
Tačiau LGGRTC turi tik 12 000 pavardžių, o viso numatyta įamžinti 20 000 pavardžių. Paminklą planuojame užbaigti šį rudenį.
Gal Jūs galite kuo skubiau perduoti šią žinią, kurių artimieji, kaimynai buvo partizanai ir galbūt niekas nesikreipė į LGGRTC dėl statuso. Ar bijojo, ar tiesiog neliko artimųjų. Informaciją galima siųsti į mano el. paštą, o aš perduosiu LGGRTC, jog patikrintų faktus.
Būčiau Jums labai dėkinga, jeigu šia žinute pasidalintumėte.
Nuoširdžiai,
Angelė Jakavonytė, tel. 8686 26235, jakavonyte.angele@gmail.com
In Memoriam Vaclovas BAGDONAVIČIUS (1941.09.02 – 2020.03.22)
Šviesios atminties filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus atminimui
Š. m. kovo 22-osios rytą, Vydūno gimimo dieną, staiga ir netikėtai sustojus širdžiai, mus paliko Vydūno draugijos garbės pirmininkas, nenuilstamas vydūnistikos puoselėtojas, retos erudicijos mokslininkas, nepaprastai šviesi, tauri ir kūrybinga asmenybė, filosofas dr. Vaclovas BAGDONAVIČIUS, ženkliai pasitarnavęs Vydūno kūrybinio palikimo, vydūnistikos idėjų sklaidai visoj Lietuvoje, Klaipėdos regione, nuoširdžiai palaikęs, konsultavęs ir asmeniškai dalyvavęs rengiant Klaipėdos universitete naująjį kultūros renginių ciklą „VYDŪNAS – TAUTAI IR VALSTYBEI”.
Lietuva neteko krištolinės sielos, skaisčios sąžinės, gilaus proto, itin aukšto sąmoningumo sūnaus, filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvos kultūros ir Vydūno kūrybinio palikimo tyrinėtojo bei propaguotojo, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto docento Vaclovo Bagdonavičiaus. Per visą savo gyvenimą ugdytą filosofo intelektą jis paskyrė Vilhelmo Storostos – Vydūno kūrybinio palikimo išsamiems moksliniams tyrinėjimams, kadangi buvo tvirtai įsitikinęs, jog būtent šiam Mažosios Lietuvos šviesuoliui pavyko išjausti, suprasti ir įžvelgti lietuvių tautos dvasinio atgimimo bei kultūrinės raidos perspektyvas.
Dr. Vaclovas Bagdonavičius tvirtai tikėjo, kad Vydūno šviesa, sklindanti jo raštų, įžvalgų bei idėjų pagalba, atves Lietuvos žmones į skaidresnį, laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą. Todėl kaip išmanydamas, kaip išgalėdamas, jis stengėsi sukauptas žinias perduoti tautiečiams. Savo gausiais mokslininko-literatūrologo ir filosofo publicistiniais darbais, nenuilstančios energijos pagalba dr. V. Bagdonavičius sugebėjo suburti gausų Vydūno pasekėjų būrį. 1988 metais jo iniciatyva ir pastangomis buvo įkurta Vydūno draugija, besirūpinanti vydūniškųjų humanistinių pažiūrų puoselėjimu, Vydūno rašytinio palikimo įamžinimu ir sklaida Ši visuomeninė organizacija, pradėjusi savo veiklą sovietmečiu, tebeveikia iki šiol. Jos švietėjiška veikla neleido Vydūno idėjoms dulkėti bibliotekų lentynose, nuolatos žadino visuomenę, kvietė tautiečius ieškoti skaidresnės, dvasingesnės gyvensenos galimybių.
Dr. V. Bagdonavičiaus vadovaujamos Vydūno draugijos aktyvios veiklos dėka Vydūno skleidžiami šviesos spinduliai pasiekė bei ženkliai įtakojo Klaipėdos universiteto veiklą. Per pastaruosius dvidešimt metų jau tapo gražia tradicija kasmet, kovo 22 dieną Klaipėdos universitete paminėti Vilhelmo Storostos – Vydūno gimtadienį. Šia proga Klaipėdos universitete organizuojamos mokslinės – praktinės konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrę būtį Vydūno keliu“ bei kiti renginiai jau tapo ne tik uostamiesčio, bet ir visos šalies švente, į kurią gausiai susirenka svečiai iš Klaipėdos, kitų šalies miestų, užsienio. Daugybę metų Vydūno garbei skirtuose renginiuose Dr. Vaclovas Bagdonavičius būdavo širdimi ir varikliu, skaitydavo pagrindinį mokslinės konferencijos pranešimą, paliesdamas svarbiausius Vydūno suformuluotus mūsų tautos ideologinės raidos klausimus.
Net sunku patikėti, jog būtent kovo 22 dieną, minint Vilhelmo Storostos Vydūno 152-ąjį gimtadienį, Lietuva neteko bene profesionaliausio vydūnistikos propaguotojo, garbaus mokslininko, filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus?!.. Tai skaudi netektis ne tik gerbiamo Vaclovo giminėms, artimiesiems, bet ir visai mūsų tautai, didžiulis praradimas, kurio atstatyti nepavyks niekam. Su giliu liūdesiu reiškiame nuoširdžią užuojautą visiems, kam buvo artimas ir brangus šis tyros sielos Žmogus.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, akademinė bendruomenė, KU Sveikatos mokslų fakulteto, STIMC specialistas Juozas Ivanauskas, LR Seimo narys, KU prof. dr. Algimantas Kirkutis
2018 m. gruodžio 6 d. Amžinybėn iškeliavo archeologė, muziejininkė, dėstytoja dr. Birutė Kazimiera Salatkienė (1951-2018).
Baigusi studijas Birutė Kazimiera Salatkienė, 1974–1998 m. dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja, vėliau iki šių metų – vyresniąja muziejininke. Jos iniciatyva 1989 m. muziejuje įkurtas Archeologijos skyrius. Ji buvo LR kultūros ministerijos muziejų ekspertų komisijos narė, viena iš Lietuvos muziejininkų draugijos organizatorių ir valdybos, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos, ICOM narė. 1997 m. buvo išrinkta Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sektoriaus pirmininke, 1998 m. apdovanota respublikine LR kultūros ministerijos premija už muziejinę veiklą, 2007 m. – Pelikso Bugailiškio premija už kraštotyros darbus, kultūros paveldo puoselėjimą.
Birutė Salatkienė talkino Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubui „Aukuras” rengiant stovyklas „Gyvoji istorija”, įgyvendinant projektus „Paveldo draugai”, „Baltų vienybės ugnies sąšauka”, „Baltų paveldas Šiauliams” ir kt. Netekome iškilios paveldo puoselėtojos ir mūsų tautos istorijos žinovės.
Šviesaus Jai kelio į Dausas.
Su Birute Kazimiera Salatkiene atsisveikinsime Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčios laidojimo salėje (nuo 11 val. šeštadienį), sekmadienį 18 val. Mišios, pirmadienį 13 val. laidojama Ginkūnų kapinėse.
Ilsėkis ramybėje, bendražyge!
Užuojauta velionės artimiesiems ir bendraminčiams.