Kiekvienas Lietuvos pilietis, kaip ir kiekvienas šiaulietis, norėtų, kad jo miestas būtų gražus, patrauklus ne vien savo išore, bet ir spinduliuotų mokslo, kultūros ir dvasinių vertybių šviesa. Šioms kilnioms idėjoms įsikūnyti, anot Tumo Vaižganto, reikalingi „deimančiukai“ ir šviesuliai. Vienas iš tokių šviesulių yra Šiaulių universiteto Botanikos sodas. Turėti Botanikos sodą yra miesto kultūrinės brandos ir prestižo reikalas.
Šiuo sunkiu Šiaulių universitetui laikotarpiu botanikos sodui gresia išnykimas.
Kreipiamės į visų lygmenų Lietuvos valstybės institucijas, visus gamtos mylėtojus norėdami pabrėžti problemos išskirtinumą ir prašydami išsaugoti šį unikalų Šiaulių miesto kampelį.
Pasirašykite peticiją dėl Šiaulių botanikos sodo išsaugojimo.
https://www.peticijos.lt/visos/76149/issaugokime-siauliu-botanikos-soda/?fbclid=IwAR0zRpKLQxwbJQ3cYLzamo3YURV6IIDVmXGUOzcMH77GuMTFQnetfYmA0d4#signed
DĖL KAŠTONŲ ALĖJOS IR SENŲJŲ MEDŽIŲ IŠSAUGOJIMO ŠIAULIUOSE
Pasirašyti peticiją galite adresu: http://peticijos.lt/visos/74677
(paskutinėje būtinai pildomoje grafoje rašykite gyvenamąją vietą, pvz. Šiauliai)
Šiauliuose už Europos Sąjungos lėšas vykdomi dideli projektai, kurie keičia miesto vaizdą. Dauguma gyventojų nedalyvauja šių projektų viešuose svarstymuose, nes nėra pakankamai prieinamos ir suprantamos informacijos apie numatomus sprendimus. Pasipiktinimo banga sukyla tada, kai sprendimai priimti ir pradedami darbai, iškertami medžiai. Daugeliui savaime suprantama, kad seni medžiai mieste yra saugotina miestovaizdžio savasties dalis ir nesuprantama, kai jie sunaikinami.
Šiauliai turi nemažai istorinių želdinių, ypatingai centrinėje miesto dalyje. Jie susiję ne tik su istoriniais įvykiais ar asmenybėmis, bet ir su miestiečių prisiminimais. Todėl svarbu juos išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti. Šiauliuose dėl nepakankamo ir netinkamo tvarkymo senųjų medžių būklė blogėja. Projektuojant miesto erdves stebimas polinkis senuosius medžius šalinti ir sodinti naujus, kurie sunkiai prigyja ir skursta. Brandžių medžių naikinimas prieštarauja darnaus vystymosi principams, didina oro užterštumą ir prisideda prie klimato kaitos.
Tvarkant Prisikėlimo aikštę iškirsta daug sveikų medžių. Rengiamame Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projekte numatoma iškirsti beveik visus alėjoje augančius kaštonus ir klevus. Manome, kad tai būtų didelė žala miestui. Esamų kaštonų būklė nėra bloga, bet blogėja dėl nepakankamos ir netinkamos priežiūros. Todėl prašome:
1. Išsaugoti Kaštonų alėjos medžius.
2. Rengiant miesto erdvių tvarkymo projektus atlikti želdinių būklės ekspertizę ir išsaugoti esamus medžius.
3. Tinkamai prižiūrėti miesto medžius ir gerinti jų būklę.
Papildoma informacija:
Autorius: | Iniciatyvinė grupė „Išsaugokime Šiaulių medžius“ |
Adresatas: | Šiaulių miesto savivaldybės merui, tarybai ir administracijai |
Kategorija: | Aplinkosauga |
Galima pasirašyti iki: | 2018.05.02 |
* Už visų socialinių partnerių viešai aptartą, ekonominiais skaičiavimais pagrįstą, valstybei naudingą ir socialiai teisingą valstybinių miškų valdymo tobulinimą !
* Už valstybės įmonių miškų urėdijų darbuotojų sukauptų įgūdžių bei iniciatyvų panaudojimą Lietuvos miškingumo didinimui ir miškų išsaugojimui !
* Už konkurencingą ūkininkavimą, turimos techninės bazės ir įrangos efektyvų panaudojimą, darbo vietų išsaugojimą regionuose!
* Už savarankiškų, efektyviai ir savifinansavimo principu dirbančių valstybės valdomų įmonių miškų urėdijų išsaugojimą!
Autorius:Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungų federacija, Lietuvos miškininkų sąjunga
Adresatas:LR Prezidentė D. Grybauskaitė, LR Seimo pirmininkas V. Pranckietis, LR Premjeras S. Skvernelis, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika, LR Aplinkos ministras K. Navickas, LR Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis
Kategorija:Aplinkosauga
Geo-taikytinumas:Lietuva
Sukurta:2017-02-03
Galioja iki:2017-02-25
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respuiblikos Seime užregistruotas įstatymo projektas „Dėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo“ Nr. XIIP-1833, kuriuo siūloma tradicinę kalendorinę lietuvių šventę Rasas (Jonines) birželio 24 d. išbraukti iš švenčių dienų sąrašo. Ši šventė Lietuvoje turi labai senas tradicijas, paminėta dar XIII a. šaltiniuose (1262 m. Ipatijaus metraštyje), yra svarbiausia vasaros šventė tradiciniame kalendoriuje. Lyginant su kitomis šalimis, kuriose žinoma vidurvasario šventės tradicija, lietuviškoji Rasos šventė (seniau dar vadinta Kupolių švente, po krikščionybės įvedimo – Joninėmis) pasižymi ypatingu papročių turtingumu, įvairove ir įprasminta simbolika. Tuo mūsų šventė gerokai pralenkia kitas Europos šalis, išskyrus tik kitą baltų žemę – Latviją, kurioje iki šiol gyvuoja tradicija švęsti Lyguo ir Janio šventes. Lietuvoje Rasos šventė pasižymi dar viena išskirtine reikšme, susiformavusia pastaraisiais dešimtmečiais: būtent nuo šios šventės atgaivinimo 1967 m. prasidėjo ryškų rezistencinį pobūdį įgavęs folklorinis judėjimas Lietuvoje, vėliau tapęs bene didžiausiu visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje, kurio dėka vėliau kilo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę.
Pasirašyk: http://www.peticijos.com/dl_rasos_jonini_isaugojimo_veni_dien_srae
Stumbrų, kaip ir bet kurių kitų gyvūnų, gyvenimas priklauso nuo žmonių. Todėl jų išsaugojimui reikia labai nedaug – mūsų visų pritarimo.
DALINKIS šia informacija su draugais, kad kuo daugiau žmonių sužinotų:
1. Lietuvoje gyvena ir sėkmingai gali gyventi laisvi stumbrai,
2. esminis veiksnys, užtikrinantis jų gyvenimą laisvėje, gerovę bei klestėjimą, yra žmonių pritarimas.
PASIRAŠYKITE PETICIJĄ – kad pritariate „Lietuvos stumbrai. Gerovės ir klestėjimo planas 2015 – 2020”.
http://www.e-peticija.lt/peticija/197/lietuvos-stumbrai-geroves-ir-klestejimo-planas-201
AČIŪ!
Lietuvos stumbrai
https://www.facebook.com/LietuvosStumbrai