Renginiai
Kovo 11 d., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, maloniai kviečiame į
kurtuvėniškio, pirmojo tarpukario Lietuvos savanorio, Stasio Butkaus knygos ,,Vyrai Gedimimo kalne” pristatymą.
Renginio programa:
11 val. šv. Mišios Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje
11:45 val. savanorių karių iškilminga salvė Turgaus aikštėje
12 val. knygos ,,Vyrai Gedimino kalne” pristatymas Ratinėje. Kurtuvėnų folkloro ansamblio „Kurtuove” pasirodymas.
Organizatoriai
Asociacija ,,Kurtuvėnų bendruomenė”
Šiaulių rajono viešoji biblioteka
Partneriai
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
Užgavėnės Kurtuvėnuose
Ar žinojot…
Ar girdėjot…
Ar neužmiršot … ?
…liesas ir išdžiuvęs Kanapinskis vėl kviečia
į kovą riebų ir taukais varvantį Lašininskį….!
Tradicinė UŽGAVĖNIŲ šventė KURTUVĖNUOSE
2018 m. vasario 13 dieną (antradienį) 15 val.
15.00 val. Persirengėliai rinksis prie Kurtuvėnų mokyklos –daugiafunkcio centro. Visi aplankysim kurtuvėniškių sodybas
Apie 18.00 val. vaikštynes baigsim ant kalniuko Dvaro parke. Čia oracijas sakys piršlys, čigonė, kausis Kanapinskis ir Lašininskis. Visi velniai, čigonai, ožkos, arkliai žiemą varys, Morę degins, šoks, tryps , pavasarį kvies, pramogaus ir žais.
Vėliau Ubagų balius, šokiai, dainos Kurtuvėnų dvaro svirne
Organizatoriai, padėjėjai ir rėmėjai: Asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Smuklė „Kryžkelė“, UAB „Šventjonis“, Parduotuvė „Tik“, Parduotuvė „Gulbelė“
2018 m. vasario 1 d. 17.30 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyks Vydūno krikšto dukters, Šiaulių miesto garbės pilietės Gražbylės Venclauskaitės atminimo vakaras.
Renginio metu pagerbsime žymios visuomenės veikėjos atminimą bei pažymėsime Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Renginyje dalyvaus:
Gražbylės Venclauskaitės artimieji
prof. Vytenis Rimkus
Šiaulių krašto skautai
Šiaulių „Aušros“ muziejaus atstovai
Šiaulių miesto Garbės piliečiai
Renginio metu bus rodomos „Gin-Dia“ studijos kino filmo „Prisiminimai ir pamąstymai apie Vydūną“ ištraukos; dainuos Šiaulių dainavimo mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (vad. Remigijus Adomaitis).
Renginio vedėja Vydūno draugijos tarybos narė Jurgita Gedminienė
Lietuvos gamtos apsaugos aktyvistai palaiko norvegus, kovojančius prieš nepateisinamus vilkų medžioklės mastus Norvegijoje, ir sausio 20 d., 12,00–13,00 val. organizuoja piketą prie Norvegijos ambasados Vilniuje. Šiemet Norvegijos institucijos priėmė sprendimą išnaikinti 75 procentus Norvegijoje gyvenančios vilkų populiacijos. Smerkiant šią politiką įvairiuose Europos miestuose sausio 19-20 dieną organizuojamos demonstracijos.
Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija. Tačiau ir toks mažas vilkų skaičius kelia ūkininkų, miškų savininkų ir medžiotojų nepasitenkinimą, nes vilkai matomi kaip grėsmė gyvulininkystės ir komercinės medžioklės verslams. Natūralius gamtos procesus, kad vilkai medžioja briedžius ar elnius, verslininkai įvardija ekonomine žala.
Prieš artėjančius rinkimus įsiteigdamos verslininkams Norvegijos valdžios institucijos leido sumedžioti 75 procentus vilkų populiacijos, dalį netgi teritorijoje, kuri anksčiau buvo nustatyta kaip vilkų nemedžiojimo zona. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad, kaip rodo Norvegijos visuomenės apklausos, didžioji dalis gyventojų nori, kad vilkai gyventų šalyje. Pasak Norvegijos gamtos aktyvistų, nustatytu limitu siekiama priešingo tikslo – juo patenkinamas privačių žemių savininkų noras visiškai išnaikinti vilkus iš savo valdų. Šių metų medžioklės mastas yra didžiausias nuo 1973 metų, kai vilkai tapo saugoma rūšimi Norvegijoje, tai pirmi metai, kai vilkai medžiojami net ir jų apsaugai skirtoje zonoje.
GAA „Baltijos vilkas“ jungiasi prie Norvegijos gamtosaugos organizacijų akcijos. Pasak asociacijos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, „laukinė gamta negali būti vertinama tik privačių žemės savininkų ekonominės naudos ir žalos svertais. Vilkai yra reikalingi pilnavertei ekosistemai ir savo vaidmenį gamtoje gali atlikti tik tada, kai jų gausa reguliuojama visų pirma remiantis gamtosaugos prioritetais.“ GAA „Baltijos vilkas“ pirmininkas teigia, kad ši tema aktuali tiek Lietuvai, tiek Norvegijai.
„Mes raginame Norvegiją skirti daugiau dėmesio darnaus sugyvenimo su gamta idėjų sklaidai ir naujų veiksmingų vilkų ir ūkininkų konflikto sprendimų paieškai. Mūsų amžiaus ilgalaikis tikslas ir prioritetas turi būti biologinės įvairovės išsaugojimas, nes istorija jau parodė, kad siekiant tik asmeninių naudų, ją lengva sunaikinti. Šis tikslas neturi sienų, todėl ir mes jaučiamės esantys dalis to, kas vyksta su vilkais Norvegijoje.“ – prisijungimą prie norvegų organizuojamos akcijos komentuoja A. Laurinavičius.
Norvegijos gyvūnų apsaugos organizacijos NOAH vadovė Siri Martinsen teigia: „Šiomis taikiomis demonstracijomis norime perduoti Norvegijos institucijomis tokią žinią: dabartinė Norvegijos politika, kuria vilkai stumiami prie išnykimo ribos, yra nepriimtina. Būtina kuo skubiau keisti politikos kryptį į prioritetus išsikeliant ekologinius siekius.“
GAA „Baltijos vilkas“ ir aktyvistų grupė „Aš prieš medžioklę“ kviečia visus, kuriems rūpi, jog laukinėje gamtoje galėtų gyventi visos gamtai reikalingos rūšys, taip pat ir plėšrūnai, ateiti į piketą prie Norvegijos ambasados sausio 20 dieną, 12 val.
GAA „Baltijos vilkas“ informacija
Tel. pasiteirauti: Andrius Laurinavičius, 865685019
Konferencija–Diskusija–Par
Lapkričio 30 d. (ketvirtadienį), 13 val.
„Šiaurės sparnai: Pasvalio krašto istorinių vėjo malūnų likimai“. Maloniai laukiame!
https://www.facebook.com/events/397564300660985/
Lapkričio 23 d. 17 valandą susitiksime su kino operatoriumi, režisieriumi – Eugenijumi Ostašenkovu. Filmų retrospektyva vyks Šiaulių apskrities P.Višinskio bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai).
Šis, iš Šiaulių kilęs režisierius, daugelį metų dirbo Lietuvos kino studijoje. Pastaruosius 20 metų jo filmuose dominavo gamtos ir aplinkosaugos tematika.
Naujausias jo filmas apie Aukštumalos pelkę: http://www.aukstumala.lt/jusu-demesiui-dokumentinis-filmas-aukstumala-atgyja/
Na, o filmas „Ežeras ir Žmogus“ (2010m.) pasakoja apie aplinkosaugines Talšos ežero problemas.
Autorius turi sukaupęs šimtus valandų filmuotos medžiagos. Jis įsitikinęs vaizdo archyvo reikšme,- mat filmuotos medžiagos prireikia net po daugelio metų kuriamiems filmams. E. Ostašenkovas filmuoja, fotografuoja žmones renginiuose, šventėse, darbuose ir buityje. Jo objektai ir herojai – dažniausia Rytų Lietuvoje.
Šiauliuose 1954 aisiais gimęs ir augęs, aštuntokas Eugenijus jau buvo išstudijavęs mėgėjiškos kino kameros privalumus ir kino filmų kūrybos procesą, tad jau tuomet jos nepaleisdavo iš rankų, pats filmuodavo ir fotografuodavo. Nuotraukos rasdavo vietos Šiaulių miesto laikraštyje, foto parodose. Užkrėtė kinu pusbrolis – dabar garsus fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas. „Smagūs buvo laikai. Kinas kaip šuoras, kaip vėjas atėjo į mūsų gyvenimą” – prisimena Eugenijaus Ostašenkovo pusbrolis, fotomenininkas A. Ostašenkovas.
1970 m. rugsėjo 13 „susidėjau” su Eugenijum. Mūsų kino studiją pavadinom „O A E film”(Ostašenkovas Aleksandras Eugenijus filmas). Pinigų neturėdavom, tad rinkdavom butelius, priduodavom ir eidavom tiesiai į foto prekių parduotuvę. Kadangi filmavom daug – pretenzijos buvo solidžios. Nusipirkti „šviežią” juostą, nepasibaigusios garantijos – ne visad galėjom. Nauja juosta kainuodavo vieną rublį dvidešimt kapeikų, o nukainuota – perpus pigiau – 50 kapeikų. Kokybė, žinoma, skirdavosi. Tačiau tekdavo filmuoti dažniausiai tik ant prastesnės, kurios galiojimas pasibaigęs. Po pamokų vos ne kasdien, net ir šeštadieniais sekmadieniais filmuodavom. Daugiausia – parodijas, kurdavom detektyvus. Patys ir scenarijus rašydavom. Naivūs jie buvo tais laikais, nors mums atrodydavo be galo įdomu, – prisimena Aleksandras Ostašenkovas
Vėliau pusbrolių keliai išsiskyrė. Aleksandrui išėjus į armiją, Eugenijus Ostašenkovas dar bandė filmuot su kiemo draugais, paskui išvažiavo į Vilnių. Svajonę Eugenijus įgyvendino – 1972 m. baigęs mokyklą įstojo į Sąjunginį kinematografijos institutą – vieną pagrindinių Maskvos kino mokyklų. 1975m. pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje.
Eugenijus Ostašenkovas 1981 -1989 m. filmavo su dauguma Lietuvos dokumentikos režisierių. Panašiu metu prasidėjo ir E.Ostašenkovo, kaip režisieriaus ir operatoriaus, o dažniausia ir filmų autoriaus kūrybos periodas. Vos tik prasidėjus atgimimui, E.Ostašenkovas ėmėsi filmuoti kino kroniką.
Autoriaus filmų kraitė išteis gausi: menininkų portretai, istorinės tematikos filmai, kino žurnalai, kronikos, socialinis kinas, gamtos pažinimo ir mokslo populiarinimo filmai.
Šiaulių kino meno klubas kviečia nepraleisti progos pažinti dar vieną Šiaulių kilmės menininką.
Pagarbiai,
Viktoras Gundajevas
861829932
2017 m. lapkričio 7 d. antradienį į Šiaulius atvyksta legendinis žurnalistas ir publicistas, gyvenantis Berlyne, Leonas Stepanauskas.
Kultūros tiltų statytoju tituluojamas žurnalistas Leonas Stepanauskas be gausių publikacijų apie Tomą Maną, Islandiją, Anykščių krašto šviesuolius, žymiuosius baltistus etc. taip pat sukūrė žodžius B. Dvariono dainai „Žvaigždutė“.
Leonas Stepanauskas gimė 1925 metais Kaune. Vilniaus universitete studijavo germanistiką. Nuo 1963 m. gyvena Berlyne 1963-1967 metais jis buvo Vokietijos DR kelionių biuro turistinių grupių vadovas ir reklaminių filmų režisierius. 1968-1995 dirbo Berlyno TV redaktoriumi ir režisieriumi.
Dirbdamas Vokietijoje visada palaikė aktyvius kūrybinius ryšius su Lietuva, stengėsi rasti ir išplėtoti temas, jungiančias Lietuvą su Vokietija. Jo pagrindinė tyrinėjimų tema – vokiečių ir lietuvių literatūriniai ir kultūriniai ryšiai. Taip į jo kūrybą atėjo Tomas Manas, Vydūnas, Viktoras Falkenhahnas, kiti.
Pagarbiai
Jurgita Gedminienė
2017 metų rugsėjo 30 dieną, šeštadienį kviečiame į Paukščių palydas Kurtuvėnuose.
Kasmet pirmą spalio savaitgalį Europoje organizuojamos RUDENINĖS PAUKŠČIŲ PALYDOS. Tūkstančiai paukščių stebėtojų išeina į miškus, laukus, prie vandens telkinių atsisveikinti su išskrendančiais paukščiais.
10 val. renkamės prie Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, esančios Parko g. 2, Kurtuvėnai, Šiaulių r. Mikroautobusas Šiauliai – Kelmė (per Kurtuvėnus, Šaukėnus) iš Šiaulių autobusų stoties 4 aikštelės išvyksta 8.50 val. Renginio pradžioje susipažinsime su Palydų metu dažniausiai stebimais paukščiais. Po to, grožėdamiesi rudens spalvomis eisime jų ieškoti prie Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkinių, į gretimus miškus.
Atvykdami pasiruoškite išvykai į gamtą. Turėkite tinkamą aprangą (sekite orų prognozes), užrašus, rašymo reikmenis, įsidėkite maisto. Guminė avalynė nebūtina. Kas turite, pasiimkite žiūronus, monoklius ir paukščių apibūdintojus. Atvykus yra galimybė paremti Kurtuvėnų regioninį parką, įsigyjant lankytojo bilietą. Lėšos būtų skiriamos parko informacinės sistemos įrangos remontui.
Skaičiuosime ir mokysimės pažinti paukščius. Po išvykos stebėjimo duomenis išsiųsime Lietuvos Ornitologų draugijai, kuri perduos toliau – Europos paukščių stebėtojų koordinaciniam centrui, kurio funkcijas šiemet atlieka Slovakija. Perdavę informaciją, po kelių dienų žinosime, kiek žmonių visoje Europoje išlydėjo išskrendančius paukščius ir kokios jų rūšys skrido gausiausiai.
Nereikia užmiršti, kad paukščius stebėti ir skaičiuoti galima individualiai ar kolektyve, bet kurioje šalies vietoje nuo šeštadienio iki sekmadienio (spalio 1-os dienos) pietų, duomenis persiunčiant LOD – Lietuvos Ornitologų draugijai. Stebint paukščius reikia užpildyti specialią palydų anketą, kurią galima rasti draugijos tinklalapyje http://www.birdlife.lt/ . Užpildytą anketą iki spalio 1 d. 15 val. reikia išsiųsti elektroniniu paštu lod@birdlife.lt arba faksu (8 – 5) 2130498.
Daugiau informacijos: Vidmantas Lopeta tel. 841370336, 868612493, vidmantas.lopeta@krpd.lt
Renginio organizatorius:
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
2017 m. rugsėjo 22 d. (penktadienį) kviečiame ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų kalno (Šiaulių r.) švęsti BALTŲ VIENYBĖS DIENOS ir RUDENS LYGIADIENIO. Tą dieną, sulygus dienai su naktimi, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose baltų gyvenamose ir istorinėse vietose bus uždegtos Baltų vienybės ugnys.
18.45 Renkamės ant Girnikų kalno. Talka: kalno aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventei: Ugnies ženklų gamyba, šakų rinkimas, malkų ir deglų ruošimas.
19.20 Stebėsime, kaip Lygiadienio Saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno.
19.30 Aukuro užkūrimas. Baltų istorijos prisiminimai. Dainuojame lietuvių, latvių, prūsų dainas.
20.40 Laukiame ugnies ženklo nuo Šatrijos. Ugnies ženklo perdavimas Šiaulių krašto piliakalniams. Baltų vienybės ugnies salvė. Baltų ugnies ženklų uždegimas. Vertimasis į tamsos pusę.
Atvykstant pageidautina atsivežti: akmenį aukurui, pirštines talkai, vaišių, deglą, žvakių, „skraidantį žibintą“, prožektorių. Apsirenkite pagal oro sąlygas.
Kaip atvykti: Iš Šiaulių reikia važiuoti iki Kurtuvėnų. Kryžkelėje, kur yra rodyklė „Kurtuvėnai 1 km“, sukti į dešinę ir pravažiavus 1,5 km bus rodyklė „Girnikų kalnas“. Pasisukę į kairę už 2 km pamiškėje rasite rodyklę „Girnikų kalnas“. Pasisukę dešinėn, tiesiai miško keliuku kiek paėję užlipsite ant Girnikų kalno. Geriau atvykti nuosavu transportu (dviračiu, automobiliu ir kt.), nes nebus autobuso sugrįžimui. (Žiūrėti žemėlapį)
Laukiame ant kalno.
Organizatoriai:
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas “Aukuras” ir asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“.
Daugiau teirautis tel. 860091403 (Darius), info@aukuras.lt
Apie sąšauką: aukuras.lt/sasauka/
Baltų vienybės ugnies sąšaukos vietos ir dalyviai: https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=146PvK2ZfQB9z7U1mAB05GuF3pXQ
2017 m. rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) atidaroma Šiaulių „Aušros” muziejaus paroda „Piliakalniai be pilių”, skirta Piliakalnių metams. Paroda bus eksponuojama iki 2017 m. lapkričio 6 d.
Daugiau: https://www.ausrosmuziejus.lt/Naujienos/node_11569