2018 m. birželio 23-24 d. senųjų papročių gerbėjus kviečiame švęsti Rasos šventę ant Lubinų kalno, netoli Vijurkų kaimo, Kelmės raj., kairiajame Dubysos upės krante, Kurtuvėnų regioniniame parke. Daugiau kaip prieš 30 metų Šiaulių folkloro klubo nariai čia surengė pirmąją Rasos šventę. Šiandien šią šventę puoselėja jų vaikai ir pasekėjai. Šventėje nėra atlikėjų ir žiūrovų – visi dalyviai, nuo pasiruošimo iki Saulės sutikimo.
Į šventę renkamės birželio 23 d. 15 val. Pasiruošimas šventei: vainikų pynimas, stebulių puošimas, kėlimas, laužo krovimas, žolės šienavimas ir grėbimas, deglų, vartų, ratų paruošimas, šienavimas, grėbimas ir kt. Kas turite atsivežkite įrankių: pjūklą, dalgį, grėblį, kirvį, kastuvą ar kt. Pasiruošimas yra neatsiejama šventės dalis. Tad kaip pasiruošime, taip ir švęsime. Laukų lankymas. Kupoliavimas. Saulės palydėjimas. Aukuro užkurimas. Vaišės. Laužo užkūrimas. Rateliai, šokiai, dainos. Ratų ridenimas. Vainikėlių mėtymas ant Kupolės. Pamėklės deginimas. Paparčio žiedo ieškojimas. Vainikėlių plukdymas, gaudymas. Saulės pasitikimas.
Su savimi atsivežti: praeitų metų sausus vainikus ir kupoles sudeginimui, palapinę, miegmaišį, darbinius rūbus talkai, pageidautina tautinius rūbus, muzikos instrumentus, maisto ir gėrimų pavalgyti bei bendram šventiniam stalui, vyrai – deglų (arba medžiagų deglams daryti), merginos – tvirtų siūlų vainikėliams ir vainikams pinti, lietpaltį, indus, rankšluosti maudynėms upėje, priemonių nuo uodų. Prieš atvykstant pasiskaityti apie Rasos šventę, pasimokyti dainų.
Rasos šventės dainas rasite čia: Rasos dainos 2018
Į šventę galima atvykti iš Šiaulių ar Kelmės autobusu vykstančiu senuoju keliu Bubiai – Kelmė (2106). Autobusai vyksta maždaug kas 2 val. Išlipti Vijurkų stotelėje. Kaip nueiti į šventės vietą 2,5 km žiūrėti žemėlapyje (mėlyni brūkšneliai). Vykstant automobiliu važiuoti pro Vijurkus iki Deivių kaimo ir nepervažiavus Šventupio sukti kairėn (raudona linija), dar važiuoti vieškeliu apie 1,5 km iki pirmos sankryžos ir sukti dešinėn. Pravažiavus du lieptus važiuoti dešiniuoju keliuku per miškelį ir, pastačius automobilį pakalnėje, lipti į kalną pėsčiomis. Pakilę į kalną rasite šventės vietą (koordinatės 55.742328, 23.095969 (WGS)).
Apie dalyvavimą prašome pranešti tel. 860091403.
Prašome atvykstant į šventę įsigyti Kurtuvėnų regioninio parko lankytojo bilietą. Kaip tai padaryti, žiūrėti čia.
Iki susitikimo šventėje.
Video:
Lietuva. Rasos. Lubinų kalnas ( I dalis );
Lietuva. Rasos. Lubinų kalnas ( II dalis )
Kviečiame švęsti Pavasario Lygiadienį
Pavasarėjant, sulygus dienai su naktimi, senovės prūsai šventė ir meldėsi „O Wieszpatie Dieve musu Pergubri!”, primindami jo priedermes – išvaryti žiemą, atkviesti pavasarį, užauginti lapus ir žoles, padėti nudirbti būsimuosius lauko darbus (M. Pretorijus „Prūsijos įdomybės“).
2018 m. kovo 19 d. 18.15 val. renkamės ant Salduvės piliakalnio Šiauliuose. Palydėsime Lygiadienio Saulę, pasveikinsime Jauna Mėnulį, užkursime aukure ugnį, versimės į šviesos pusę, žemynėliaudami pagerbsime bundančią Žemę, šoksime ratelius ir dainuosime pavasarines dainas, vaišinsimės atsineštais valgiais.
Atvykstantiems į šventę šiltai apsirengti, atsivežti vaišių.
Apie dalyvavimą prašoma pranešti: tel. 860091403 (Darius).
Rengėjas: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“
Ar žinojot…
Ar girdėjot…
Ar neužmiršot … ?
…liesas ir išdžiuvęs Kanapinskis vėl kviečia
į kovą riebų ir taukais varvantį Lašininskį….!
Tradicinė UŽGAVĖNIŲ šventė KURTUVĖNUOSE
2018 m. vasario 13 dieną (antradienį) 15 val.
15.00 val. Persirengėliai rinksis prie Kurtuvėnų mokyklos –daugiafunkcio centro. Visi aplankysim kurtuvėniškių sodybas
Apie 18.00 val. vaikštynes baigsim ant kalniuko Dvaro parke. Čia oracijas sakys piršlys, čigonė, kausis Kanapinskis ir Lašininskis. Visi velniai, čigonai, ožkos, arkliai žiemą varys, Morę degins, šoks, tryps , pavasarį kvies, pramogaus ir žais.
Vėliau Ubagų balius, šokiai, dainos Kurtuvėnų dvaro svirne
Organizatoriai, padėjėjai ir rėmėjai: Asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Smuklė „Kryžkelė“, UAB „Šventjonis“, Parduotuvė „Tik“, Parduotuvė „Gulbelė“
2017 m. gruodžio 26 d. aukuriečius, papročių puoselėtojus, paveldo draugus, kviečiame prisiminti Kalėdų papročius ir kartu švęsti BLUKVILKIO šventę Kurtuvėnų regioniniame parke prie Jautmalkės kaime.
Numatoma šventės eiga:
14.30 -15.30 Pasiruošimas šventei, talką, malkų ruošimas, deglų darymas, aplinkos tvarkymas ir paruošimas, BLUKIO (kelmo) suradimas, dainų mokymasis.
15.30 Susipažinimas. BLUKIO tempimas Saulės ratu. Tempdami BLUKĮ ratu prisiminsime praėjusius metus dainomis ir pasvajosime apie ateinančius, stebėsime gamtos ženklus. Kartodami burtažodį „Tabalai tai tai, judink seni kaulus…“ atsikratysime visokiomis metų blogybėmis ir suvarysime į BLUKĮ, kurį sudeginsime lauže.
Kalėdiškai soti suneštinė vakarienė (atsivežti vaišių), dainos, žaidimai, burtai, šokiai iki išnaktų Jautmalkės gamtos mokykloje.
Norintiems nakvynė savo miegmaišiuose ant grindų. Jei norite patogesnių nakvynės sąlygų susisiekite su organizatoriais, padėsime surasti. Vaišių (maisto ir gėrimų), indų reikia atsivežti. Karštos arbatos bus. Svaigalai nepageidautini. Pageidautina atsiveži deglų, muzikos instrumentų. Tautiniai rūbų motyvai pageidautini. Apsirengti šiltai pagal oro sąlygas.
Dalyviai aukoja kiek kas išgali, už šilumą, arbatą, malkas, vakaronės muzikantams ir kt.
Norintys dalyvauti praneša iki gruodžio 24 d. info@aukuras.lt, tel. 860091403 (Darius).
Kaip atvykti? Renkamės 14.30 Jautmalkės gamtos mokykloje, Jautmalkės II km., Kukečių sen., Kelmės raj. Atvykstant automobiliu žiūrėti į nuorodą: https://goo.gl/6ZmeHy . Koordinatės: 55.799941, 23.02727 (WGS) .
Organizatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“. Daugiau informacijos: www.aukuras.lt
2015 metų Blukvilkio vaizdai: https://www.aukuras.lt/2016/01/blukvilkio-sventes-vaizdai/
Šviesių Kalėdų ir Naujųjų Metų!
Darius Ramančionis
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos
klubo AUKURAS pirmininkas
Tel. 860091403
Saulei leidžiantis, per patį Saulės Kalėdų virsmą, papročių puoselėtojus, Žemaitijos žmones, kviečiame prisiminti žemaičių Kalėdinį paprotį ir kartu švęsti BLUKVILKIO šventę, tempti BLUKĮ į Šatrijos kalną.
Eidami aplink Šatriją pasauliui prisiminsime praėjusius metus, pasvajosime apie ateinančius, atsikratysime metų blogybėmis ir suvarysime į BLUKĮ. Sudeginsime BLUKĮ su blogybėmis ant Šatrijos, kaip darė žemaičiai nuo amžių. Kol BLUKIS degs šoksime ratelius ir dainuosime ant Šatrijos kalno.
Vaišių atsivežti. Karštos arbatos bus. Svaigalai nepageidautini.
Laukiame 2017 m. gruodžio 21 d. 15 val. prie Šatrijos.
Rengėjai: Šatrijos Romuva, www.SatrijosUgnis.lt
2017 metų liepos 15 d. (šeštadienį) prigimtinės pasaulėžiūros puoselėtojus kviečiame dalyvauti Amžinosios Ugnies šventėje ant Šatrijos kalno. 1994 m. ant Šatrijos buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Židinys patapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet per Vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą eiti baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies.
Liepos 15 d. 12 val. Amžinosios Ugnies paėmimas iš Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro (Adolfo ir Magdutės Gedvilų sodyba, Ryškėnai, Telšių raj. tel. 862173491) ir išvykimas į Šatriją. 13 val. Amžinosios Ugnies sutikimas ir eisena į Šatrijos kalną. Amžinosios Ugnies atnaujinimo apeiga. Skaistinimasis ugnimi. Žemynėliavimas. Palaiminimas eiti Baltų tikėjimo keliu. Amžinosios Ugnies perdavimas globėjui ir grąžinimas į Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį. Po apeigos Karaliaus Ringaudo dvare Ryškėnuose vyks Žemaitijos prigimtinės pasaulėžiūros Krivūlė (dalinsimės mintimis apie prigimtinės pasaulėžiūros dabartį ir ateitį Žemaitijoje) ir suneštinės vaišės.
Siūlome atsivežti žibintus (apsaugai nuo vėjo) su žvake ir prisidėti prie Ugnies nešimo į kalną. Norintiems gauti žynių palaiminimą eiti Baltų tikėjimo keliu privalu turėti vaškinę žvakę ir pasaginę segę. Pageidautina atvykti su šventiniais – tautiniais rūbais arba šviesiais apdarais. Prašome atsivežti vaišių.
Prigimtinės pasaulėžiūros bendruomenių vadovus prašome pranešti apie atvykimą, susisiekti su rengėjais dėl bendrų veiksmų.
Esate laukiami. Pasidalinkite žinia su bendraminčiais.
SUSITIKSIME ŠATRIJOJ
Teirautis tel. 860091403
Rengėjai: ŽEMAIČIŲ KARALIAUS RINGAUDO DVARAS, ŠATRIJOS ROMUVA
2017 m. balandžio 30 d. (sekmadienį) kviečiame paveldo mylėtojus kartu švęsti pirmosios pavasario žalumos – Jorės šventės ant Jusaičių alkakalnio, Jusaičių km., Bubių sen., Šiaulių rajonas. Kartu pasidžiaugsime atbundančia gamta ir prisiminsime senolių papročius.
Renkamės 12 val. ant Jusaičių alkakalnio talkai – alkakalnio aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventinės erdvės, garšvų sriubos virimas. Po talkos Jorės šventė: eisena Jorei pagerbti, sūpuoklinės dainos, margučių ridenimas, kirvio mėtymas, žaidimai, kiaušinienės ant laužo kepimas, suneštinės vaišės, lauko pirtis. Atvykstant turėti: vaišių, stalo įrankių (dubenėlis, šaukštas) margučių, kiaušinių kiaušinienei, pirties reikmenis, savo kirvį, pageidautini šventiniai – tautiniai rūbai, įrankiai talkai, muzikos instrumentai. Kaip surasti Jusaičių alkakalnį žiūrėti čia. Nuo Bubių iki Jusaičių apie 5 km.
Prašau pranešti apie dalyvavimą. Daugiau informacijos teirautis:
Darius Ramančionis Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo AUKURAS pirmininkas Tel. 860091403 info@aukuras.lt
…liesas ir išdžiūvęs Kanapinskis vėl kviečia į kovą riebų ir taukais varvantį Lašininskį….!
UŽGAVĖNĖS KURTUVĖNUOSE
2017 m. vasario 28 dieną (antradienį)
16.00 val. Persirengėliai renkasi prie Kurtuvėnų mokyklos –daugiafunkcio centro. Vaikščiosim po kiemus
Apie 18.30 val. vaikštynes baigsim ant kalniuko Dvaro parke. Piršlio, Čigonės oracijos Kanapinskio ir Lašininskio kova. Morės deginimas. Pramogos ir žaidimai
Vėliau Ubagų balius, šokiai, dainos Kurtuvėnų dvaro svirne
Organizatoriai, padėjėjai ir rėmėjai: Asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Smuklė „Kryžkelė“, UAB „Šventjonis“, Parduotuvė „Tik“, Parduotuvė „Molupis“
2016 m. gruodžio 26 d. (pirmadienis) aukuriečius, papročių puoselėtojus, paveldo draugus, kviečiame prisiminti Kalėdų papročius ir kartu švęsti BLUKVILKIO šventę Kurtuvėnų regioniniame parke prie Juodlės ežero.
14.30 -15.30 Pasiruošimas šventei. Kviečiame į talką: malkų ruošimas, deglų darymas, aplinkos tvarkymas ir paruošimas, „blukio“ (kelmo) suradimas, dainų mokymasis.
15.30 Susipažinimas. „Blukio“ tempimas „Saulės keliu“ aplink Juodlės ežerą (3 val. – 5 km): 12 stotelių, 12 Saulužio ženklų, 12 Kalėdinių dainų. Eidami aplink ežerą, prisiminsime praėjusius metus ir pasvajosime apie ateinančius, stebėdami gamtos ženklus. Kartodami burtažodį „Tabalai tai tai, judink seni kaulus…“ atsikratysime visokiomis metų blogybėmis ir suvarysime į „blukį“. „Blukio“ su blogybėmis deginimas.
Kalėdiškai soti suneštinė vakarienė (atsivežti vaišių) Šaukėnų kultūros ir amatų centre prie Juodlės ežero.
„Jaunimo piršlybos“ – dainos, žaidimai, burtai, šokiai iki išnaktų.
Norintiems nakvoti – nakvynė savo miegmaišiuose ant grindų šildomoje salėje. Jei norite patogesnių nakvynės sąlygų susisiekite su organizatoriais, padėsime surasti. Vaišių (maisto ir gėrimų), indų reikia atsivežti. Karštos arbatos bus. Svaigalai nepageidautini. Pageidautina atsiveži deglų, muzikos instrumentų. Tautiniai rūbų motyvai pageidautini. Apsirengti šiltai pagal oro sąlygas.
Dalyviai aukoja kiek kas išgali, už šilumą, arbatą, malkas, vakaronės muzikantams ir kt.
Norintys dalyvauti praneša iki gruodžio 24 d. info@aukuras.lt, tel. 860091403 (Darius).
Kaip atvykti? Renkamės 14.30 Šaukėnų kultūros ir amatų centre, Juodlės g.2, Juodlės km., Šaukėnų sen., Kelmės raj. Geriausiai autobusu vykti į Šaukėnus, Kelmės raj. Nuo Šaukėnų autobusų stotelės reikia eiti į rytus, per visą miestelį. Ties mokykla pasukti Juodlės gatve. Įėjus į mišką eiti pagrindinių keliu ir nusileidus pakalnėn prie ežero sukti dešinėn. Už keliasdešimt metrų prieisite didelį medinį pastatą – Jūs jau vietoje! Nuo stotelės iki Juodlės 2,5 km. (Žiūrėkite į schemą).
Atvykstant automobiliu žiūrėti į nuorodą: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=432365;6187180;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=432408,6187185&z=1000&lrs=orthophoto,hybrid_overlay,vector_2_5d,stops,zebra . Koordinatės: 432371, 6187180 (LKS).
Šviesių Kalėdų ir Naujųjų Metų!
Organizatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Šaukėnų bendruomenė. Daugiau informacijos: www.aukuras.lt, tel. 860091403 (Darius).
Šviesių Kalėdų ir Naujųjų Metų!
RUGSĖJO DVIDEŠIMT ANTROJI – RUDENS LYGĖ IR BALTŲ VIENYBĖ
Širdžių darna ir ugnių sąšauka
III dalis
(tęsinys, pradžia 2016-08-12 d. www.aukuras.lt )
Kadangi rengiantis Saulės mūšiui per piliakalnių virtines buvo perduotas ugnies ženklas vienytis, tad ir minint Baltų vienybės dieną baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje kviečiami rugsėjo 22 dieną tarp 20 ir 21 valandos kūrenti ugnis ant kalnų, piliakalnių ir kitose iškilmėms tinkamose vietose. Ši didinga apeiga reiškia mūsų, dar gyvų likusių baltų ainių, vienybę ir pagarbą protėvių narsai.
Pirmoji šventinė baltų vienybės ugnių sąšauka sužibo per 2005 metų Rudens Lygę, rugsėjo 23, Žemaitjoje, ant Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalanių. Sužibo ji Dariaus Ramančionio, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininko, rūpesčiu. O šiam šaunuoliui talkino būrys savanorių ir Linas Šedvilas iš Varnių regioninio parko.
Darius Ramančionis, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas. Tai jo rūpesčiu 2005 sužibo pirmoji Baltų vienybės dienos ugnių sąšauka.
Jau kitais metais, minint Saulės mūšio 770 metines, tie smarkuoliai paragino prie sąšaukos prisijungti daugiau bendruomenių Lietuvoje ir Latvijoje. Taip kasmet sąšaukos dalyvių vis daugėjo, o vienybės ugnys pamažu plėtėsi toli už Lietuvos sienų, tartum vėl daiktan sujungdamos baltų palikuonių gyvenamas ar kažkada gyventas žemes. Taigi ugnių sąšauka tapo išties baltus vienijančiu reiškiniu: 2013 metais vienybės ugnys sušvito mažiausiai ant 100, 2014 – ant 120, 2015 – net ant 180 piliakalnių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Tikslus skaičius ir visos vietovės, ko gero, nė nežinomi.
Didžiuliais laužais, įmantriomis ugnies skulptūromis ir mažomis, kukliomis ugnelėmis sužibo, atgijo šimtai kalnų, kalvų ir piliakalnių.
Šventei įsitvirtinus iškart tartum savaime atgimė paprotys susisiekti su gretimai ugnį kuriančiais tautiečiais ir sutarti ją užkurt vienu metu, kad būtų galima matyti vienas kitą. Prieš iškilmes būtinai rengiama talka, tvarkoma aplinka, drauge ruošiamasi šventei: surenkamos šiukšlės, iš atsineštų akmenų sukraunamas aukuras, paruošiama ugniavietė, atsigabenama kiek reikiant malkų, iškeliamos šventinės vėliavos. Jei netoliese yra Lietuvos ar baltų istorijai svarbių vietų, surengiamas žygis jas aplankyti.
Susirinkus švęsti susipažįstama, sunešamos bendros vaišės, o vaišinantis ratu pasiunčiama kepaliukas ar abišalė duonos, kaušas giros, vienas kitam linkima sveikatos, darnos ir vienybės. Gražu, kai žmonės nuoširdžiai ir paprastai pasisako, kodėl jiems svarbi protėvių atmintis, šlovingi jų žygiai ir darbai, prisimena kadais krikščionybės nešėjų išžudytas baltų gentis, pamini svarbesnius įvykius, sugieda tautinę giesmę, sudainuoja vieną kitą bendrą dainą, šoka, linksminasi, sykiu palydi besileidžiančią saulę ar visi drauge skaičiuoja, kiek baltų vienybės ugnių gali iš savo pasirinktos vietos matyti. Tuo tikslu aukštai iškeliami deglai, leidžiamos ugnies tryškės arba uždegami skrajojantys žibintai.
Jau kurie metai šios puikios šventės rengėjai kviečia sąšaukos dalyvius adresu paveldas@aukuras.lt nurodyti vietą, kur bus uždegta ugnis, kas ją uždegs ir kaip galima su jais susisiekti. Iš gautų duomenų sudaromas sąšaukos žemėlapis, kuriame puikiai matyti, kur degė arba degs vienybės ugnys ir kas jas ruošiasi užžiebti. Tai svarbu bendrai vienybės pajautai, vieningam mintijimui vieniems apie kitus. Žemėlapį gali pamatyti kiekvienas norintis puslapyje www.aukuras.lt ar facebook „Baltų vienybės ugnies sąšauka“.
Rengiant tokius pobūvius visada naudinga pasikviesti labiau išprususį žmogų, kuris papasakotų apie baltų tautų praeitį, būdą, savitumą, gebėjimą vienytis ir gintis, apie protėvių gyvenseną, pasaulėžiūrą, papročius, padėtų atkurti ir senovines saulės palydų apeigas: juk Baltų vienybės diena kartu yra ir Rudens Lygė, nuo seno laikyta ypatinga švente. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, aukojamos aukos ir dėkojama: „Tau, o Žemininke, mūsų dieve, aukojame ir dėkojame, kad mus pereitais metais sveikus ir visko pertekusius užlaikei, javų ir viso gero davei, nuo ugnies, nuo geležies, maro ir visų mūsų priešų apsaugojai“.
Todėl ir šiandien per Lygę giedamos tam tikros lygiadienio giesmės, džiaugiamasi gausa ir skalsa, į sausų žolynų kuokštus surišami ir sudeginami per vasarą patirti sunkumai, nuovargis ir nuoskaudos. Jaunimas šoka, dainuoja, vartosi kūlio atkartodami gamtoje vykstančius virsmus.
Belieka priminti, kad visa toji džiugi pagava ir santalka neišdygo be niekur nieko, vien susitikus ir vyriškai šnektelėjus dviejų valstybių (Lietuvos ir Latvijos) seimams. Ją išaugino daugelio šviesuolių ilgų metų rūpestis ir triūsas, Norberto Vėliaus, Pranės Dundulienės, Rimutės Rimantienės, Marijos Gimbutienės, brolių Donato ir Leonardo Saukų, Angelės Vyšniauskaitės, Romo Batūros, Adomo Butrimo, Kazimiero Eigmino ir daugelio daugelio kitų mažesni bei didesni darbai. Tai jų skatinamas jaunimas kaip mokėjo, taip priešinosi tautinės savimonės naikai, kuri, beje, visu smarkumu tebesitęsia mielame mūsų krašte ir dabar.
Ugnies apeigos, tarybiniais laikais kone visiškai apmirusios, kaip ir paprotys ugnimi pagerbti ir per ją vienytis, vis dėlto mažomis, bet kaitriomis žarijomis ruseno įvairiose uždarose ir pusiau slaptose sueigose, gobiami ir tyliai kurstomi labiausiai susipratusių tautinio savitumo saugotojų.
Dariaus Ramančionio rūpesčiu Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klube „Aukuras“ buvo įsteigtas Baltų vienybės dienos ugnių sąšaukos žemėlapis. Visi, kas švenčia šią iškilią ir prasmingą šventę, kviečiami adresu paveldas@aukuras.lt pranešti apie savo kūrensimą ugnį.
Kūrėsi kraštotyros būreliai, tautinės muzikos pulkai, ilgainiui išaugę, iškeroję į vis didesnes, stipresnes draugijas, sambūrius, ramuvas ir romuvas. Naujausiais laikais rudens lygiadienio ugnies apeigas vieni pirmųjų suskato puoselėti Rimantas Braziulis, vėliau tapęs Lietuvos Žaliųjų judėjimo vadu, ir Vytautas Musteikis, tuomet dar moksleivis, kiek vėliau studentas, kasinėtojas, senovės tyrinėtojas, o dabar žinomas tautosakininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas.
Palankę Profsąjungų rūmuose veikusį Rimanto Matulio suburtą „Dainos“ klubą, iš kurio vėliau kilo „Raskila“, jie savo mokyklose patys įkūrė savanorių kuopas, kuriuose mokė bendraamžius bei jaunesnius mokinius senovinių dainų, šokių ir papročių.
Lietuvos Žaliųjų vadas Rimantas Braziulis, kadaise – vienas iš uoliausių senųjų ugnies apeigų gaivintojų.
Pasiskaitę A. Vyšniauskaitės raštų apie linamynio papročius, 1981 metų rugsėjo 22- ąją atgaivino šiaudinės Kuršio pamėklės deginimą – nuvykę į Bajorų kaimą Visorių apylinkėje netoli Vilniaus, prie garsaus Bajorų akmens su įduba, surengė ten puikią rudens lygiadienio šventę. Tai buvo gerokai primirštos, bemaž jau mirusios apeigos nauja pradžia.
Jau kitais ar dar kitais metais tie nepasėdos vyrukai ir merginos surengė talką ant Gedimino kapo kalno, sukrovė aukurą, įžiebė jame ugnį ir, antrindami žemyn riedančiai saulei, iškilmingai, su dainomis, nugabeno šventąją ugnelę žemyn, į Sereikiškių parką, tuomet dar Jaunimo sodą.
Vytautas Musteikis, tuomet dar moksleivis, kiek vėliau studentas, kasinėtojas, senovės tyrinėtojas, tautosakininkas, visuomenės veikėjas, vienas pirmųjų suskato gaivinti, puoselėti apmirusias lygiadienio ugnies apeigas.
Nuo tolei kasmet pavasario lygiadienį (kovo 20 dieną) pagerbdami kylančią saulę užkurdavo ugnį žemai, Jaunimo sode, ir pašlovinę ją nešdavo aukštyn, ant Gedimino kapo kalno, o rudeniui atėjus vėl nugarbindavo žemyn.
Šias apeigas pamėgo ir 1980 susibūręs VISI (Vilniaus inžinerinio statybos instituto), ir 1982 Vytauto Musteikio įkurtas Vilniaus universiteto istorikų tautinių dainų mėgėjų pulkelis, ir dar daugelis kitų, vėliau atsiradusių. Nors visa tai buvo daroma tylomis, tarp savų, per daug nesigarsinant, paprotys švęsti būtent taip, senoviškai, su tam tikromis giesmėmis ir apeigomis, plito vis plačiau, kol po devyniasdešimtųjų ėmė šaukte šauktis visai tautai atskleidžiamas, padalinamas, garsiau pagarsinamas, kad juo galėtų džiaugtis kuo daugiau lietuvybei prijaučiančių.
VISI (Vilniaus inžinerinio statybos instituto) tautinės muzikos pulkas mūsų dienomis. Daugelio senbuvių plaukus jau išmargino žilos gijos.
Bus daugiau.