Baltų vienybės ugnys nušvietė baltų žemes

23 Rgs

Baltų vienybės ugnys nušvietė baltų žemes

Prisimindami savo savastį turime prisiminti ir mūsų protėvius – baltus. Baltų kalbos, istorija ir kultūra yra mūsų brangiausias paveldas. Kiekvieno pareiga yra tai pažinti ir gerbti.

Jau devinti metai rugsėjo 22 d. ant piliakalnių, baltų istorijos atmintinose vietose vyko Baltų vienybė ugnies sąšauka. Ji skirta įprasminti Saulės mūšio pergalę, Baltų vienybę, Rudens Lygiadienį. Šią atmintiną Saulės mūšio pergalės rugsėjo 22 dieną 2001 m. Lietuvos ir Latvijos seimai yra paskelbę Baltų vienybės diena.

Prieš 9 metus sąšauka prasidėjo tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Kasmet dalyvių vis gausėjo. Šiemet apie dalyvavimą sąšaukoje buvo gauta žinia iš 114 vietų Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kur susibūrė žmonės prisiminti baltų palikimą. Kur buvo užkurtos Baltų vienybės ugnys galima pamatyti interneto svetainėje http://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/ .

Baltų vienybės ugnys buvo užkurtos ir ant Šiaulių krašto piliakalnių bei alkakalnių. Gausiai lietaus nepabūgusių žmonių susirinko ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų šventkalnio. Šis kalnas, legendose minimas kaip milžinų motinos Kurtuovės kapas, buvo sueities vieta žemaičių, kuršių ir žiemgalių genčių.

Dangus buvo palankus ir dalyvius džiugino vaivorykšte, virš miškų kylančiais rūkais ir nuostabiu saulėlydžiu. Nuo Girnikų kalno per Lygiadienį galime stebėti kaip saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno. Temstant prie užkurtos ant aukuro ugnies ratu sustoję žmonės klausėsi pasakojimų apie baltų milžinus, didvyrių žygdarbius, gyvąsias ir išnaikintas baltų gentis. Dainavo sutartines, dainas lietuvių, žemaičių, latvių, prūsų kalbomis, bendrai vaišinosi gira ir duona.

Sutemus visų akys nukrypo į Žemaitijos gilumą, kur laukėme ugnies ženklo. Šūksniais „valio“ buvo pasveikintos pasimačiusios salvės virš Medvėgalio, Gaudkalnio, Sprūdės, Žąsūgalos, Šatrijos kalvų. Ant Girnikų kalno nendriniais deglais ir salvėmis perdavėme ugnies ženklą kitiems Šiaulių krašto piliakalniams. Neužilgo išvydome mums atsiliepiančius Bubių, Salduvės, Sauginių piliakalnius, Aukštelkės, Gegužių, Naisių kalnus. Netilo skambučiai ir sveikinimai nuo kitų Lietuvos piliakalnių. Visi džiaugėsi vienybe ir didžiavosi esą baltai.

Dalyvaujantys sąšaukoje skleidžia žinią, kad mes esame baltai. Šimtai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių. Tikimės, kad kitąmet atsiras daugiau šeimų, bendruomenių ir organizacijų, kurios aplankys baltų atminties vietas ir įprasmins jas uždegant vienybės ugnis.