„Baltų kelias“

Jolanta Šidlauskienė

 Asociacijos „Baltų centras“ rengtame dviejų dienų seminare „Tarptautinis/nacionalinis kultūros kelias „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės“ dėmesį parodė ne tik aukšti Vyriausybės vadovai, tačiau atvyko įvairių su turizmu, kultūra susijusių organizacijų atstovų iš Lietuvos, ir Latvijos desantas. Siekiama sukurti sistemą, apjungiančią paveldo, kultūros, turizmo ir verslo sritis, susijusias su baltų savastimi. Organizatoriai pristatė projekto rezultatus, išgirdo daug naudingų patarimų.

 Iš naujo prikelti kultūros paveldą

Kultūros ministerijoje rengta pirmoji diena parodė projekto reikšmingumą, tarptautiškumą, potencialą plėstis. Baltų tradicijos artimos dviems tautoms – lietuviams ir latviams. „Kai globaliame pasaulyje vyrauja religijų, tautų, vertybių konfliktai, labai svarbu atrasti tautas vienijančius dalykus. Valstybės rišamoji medžiaga – mūsų nematerialusis paveldas”, – pabrėžė idėją palaikantis Kultūros ministras Šarūnas Birutis.

“Baltų kultūros propagavimas turi dvejopą prasmę. Pirmiausia galvojama apie tarptautinį turizmą, bet ne mažiau svarbu ir Lietuvos jaunimui nacionalinio tapatumo paieškoms”, – sakė Kultūros viceministras Romanas Jarockis. Svarbiausia parodyti kultūros kelią turiniu, atlikus mokslinius tyrimus. Kadangi baltų kultūra viena archajiškiausių, susidomėjimas ja auga, tikimasi, kad “Baltų kelias” taps tarptautiniu.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorės Jurgitos Kazlauskienės duomenimis, Lietuva nuo Europos neatsilieka kultūrinio turizmo srityje. Turistai, atvykstantys į Lietuvą, renkasi kultūrinio lankymo objektus: “Turizmo departamento duomenimis, 39 % turistų į Lietuvą atvyksta būtent dėl jų”. Anot jos, teminių maršrutų kūrimas sudaro galimybę pažinti ne tik pilis, dvarus, bet ir lokalesnes vietas, smulkesnius turizmo objektus. Be to, pastaruoju metu vietinis turizmas labai auga, tačiau  trūksta kompleksinių rinkodaros priemonių. Pasak direktorės, Lietuva per mažai naudojasi tarptautinėmis kultūrinių kelių programomis, o kultūros kelias – sudėtingas daugybės institucijų, įvairių organizacijų, visuomenės bendradarbiavimo rezultatas.

Tęsti pradėtus darbus ir išgryninti partnerių tinklą linkėjo Alfredas Jomantas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas, Europos Tarybos IDS dėl Kultūros kelių biuro pirmininkas.

LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė organizatoriams siūlė ateityje sukurti organizacijos struktūrą,  analizuoti, iš kokių objektų formuoti maršrutus. Šiauliams siūlė sudėlioti renginių kalendorių, apibrėžti, kokie muziejai reikalingi, įvertinti jų ekspozicijas. Projekto svarbą rodo ir tai, kad jis yra finansuojamas LR Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos.

Unikalus projektas apima penkias valstybes

 Prieš dvejus metus gimusi „Baltų kelio“ idėja įgyvendinama remiantis suformuota koncepcija, veiklos strateginio planavimo sritimis, Kultūros kelių principais. Pasak projekto vadovės ir Šiaulių turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Stankuvienės, tinkamo pavyzdžio, kaip kurti kultūrinį kelią Lietuvoje nėra, tačiau Europoje tai – ne naujiena, o sulaukus tinkamo palaikymo, darbai juda į priekį. Jau užmegzti kontaktai su potencialiais partneriais, sukurti keli turistinių maršrutų metmenys, surengti partnerių susitikimai iš visos Lietuvos bei Latvijos.

„Baltų kelio“ savitumas yra aprėptyje: tiek teritoriniu aspektu, tiek tematiniu, tiek objektų įvairovės. Kelias apima visą Lietuvą, nes visose 60 savivaldybių gyveno baltai, baltiška yra kone visa Latvija, Kaliningrado sritis, dalis Lenkijos, Baltarusijos. Pagal Europos kelių direktyvą kultūros kelias gali būti pripažintas europiniu tik tada, kai eina ne mažiau kaip per trijų šalių teritoriją“, – sako projekto vadovė Rūta Stankuvienė.

Projekto unikalumą pabrėžė projekto partnerė Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto prodekanė, turizmo specialistė, aukščiausios kategorijos gidė Virginija Latvėnienė: „Tai ilgas procesas, reikalaujantis daug darbo ir ne vienos krypties specialistų. Jau yra sukurti maršrutų modeliai, bet darbus reikia tęsti, toliau gilintis, detalizuoti, įvertinant, kas yra vertinga paveldo požiūriu, kas įvairiais aspektais yra patrauklu laisvalaikį leidžiančiam žmogui“.

Kultūros kelio objektai remiasi kompleksiškumu, integralumu, o dėliojant maršrutus organizatoriams kilo klausimų, vertų diskusijų, nes vien sutvarkytų piliakalnių, kraštotyros muziejų ekspozicijų ir gražaus gamtovaizdžio nepakanka pritraukti turistus. „Vasarą reikalingas renginių kalendorius. Be infrastruktūros pokyčių, be interaktyvių priemonių, naujų objektų atsiradimo, mažai ką galime pasiūlyti visais metų laikais”, – įsitikinusi projekto “Baltų kelias” vadovė Rūta Stankuvienė.

Šiaulių universiteto Istorijos katedros dėstytoja, archeologė doc. dr. Birutė Kazimiera Salatkienė siūlė įvertinti šalyse esančių piliakalnių būklę, apžvelgti kraštovaizdį. „Lankytoją turėtų įtraukti gyvi renginiai, į „Baltų kelią“ neabejotinai turi įsitraukti tautodailininkai, amatininkai, „gyvosios istorijos“ rekonstruktoriai, kad turistai galėtų stebėti, kaip senovėje buvo audžiama, žiedžiami puodai. Visa tai galėtų būti sujungta su muziejų ekspozicijomis. Maršrutai turėtų būti matomi popieriniame arba elektroniniame variante“.

Šiaulių universiteto istorijos katedros vedėja prof. dr. Rita Regina Trimonienė siūlė pasirinkti, kuria kryptimi eiti: „Reikia nuspręsti, ar bus einama su kūrybinėm industrijom, ar bus orientuojamasi į grynuolišką paveldą, mitologiją, paveldosaugą, piliakalnius, kulinarinį paveldą. O gal vertingiausia būtų jungti abu šiuos dėmenis?“.

Partnerių tinklas nusidriekė į Latviją

Projekto iniciatoriai, telkdami tinklą, išsiuntinėjo per 400 elektroninių anketų Lietuvos ir Latvijos savivaldybėms, muziejams, bibliotekoms, valstybiniams parkams, turizmo informacijos centrams, mokslo ir tyrimų įstaigoms, Lietuvos ir Latvijos ambasadoms.

Iš 60 Lietuvos savivaldybių atsiliepė 39  ir 76 organizacijos, iš 109 Latvijos savivaldybių – 50, iš kurių į seminarą atvyko apie šimtą susidomėjusiųjų iš įvairiausių regionų. „Matyti, kad anketas užpildę partneriai nori save pristatyti, todėl ateityje bus rengiamos konferencijos, ilgesni seminarai, darbas vyks darbo grupėse, nes partneriai nori išsakyti nuomonę, siūlyti idėjas“, – mano projekto „Baltų kelias“ koordinatorius Darius Ramančionis.

Anketas pildę dalyviai akcentavo, jog norėtų bendradarbiauti pritaikant istorijos, kultūros paveldų objektus, parkus, infrastruktūrą, kuriant patrauklesnę vietovę, organizuojant renginius, kalendorines šventes, bendras edukacines programas. Iš surinktų duomenų projekto organizatoriai padarė išvadą, kad su kaimynais galima bendradarbiauti ruošiant gidus, sudarant renginių kalendorius, rengiant šventes, pristatant baltišką pirtį, žolininkystę, senuosius amatus, kulinarinį paveldą, folklorą, muziejų ekspozicijas, piliakalnius.

Seminaro dalyviai iš Latvijos ir Lietuvos, turėdami galimybę apsilankyti ne tik Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologiniame skyriuje, bet ir „Baltų dievų muziejuje“ Naisiuose, atskleidė, kokio baltų kultūros paveldo turi savo atstovaujamuose regionuose. Anot latvių, materialaus baltų kultūros paveldo Latvijoje nėra tiek daug, kiek neapčiuopiamo, tačiau ne mažiau vertingo.

„Moterys renkasi dainuoti, mūsų kultūroje populiarūs dainuojami ir skaitomi ketureiliai. Žodžiuose glūdi savita simbolika, kurioje užkoduotas ištisas gyvenimas“, – sako Meina Teresa iš Kuldigos. Todėl latviai prisijungtų edukacinėmis programomis, švenčių organizavimu, Baltų vienybės dienos paminėjimu, siūlytų pirčių paslaugas.

„Baltų pirtis yra unikali. Nė viena tauta tokios neturi. Joje periamasi ne tik vantomis, bet ir žolynais. Tokias, organizmą atpalaiduojančias pirtis, labai vertina užsieniečiai“, – teigia Neretos miestelyje kaimo turizmu užsiimantis verslininkas Valdis Tomsons. Jo manymu, „Baltų kelio“ projekto idėja yra puiki – ir ja gali susidomėti daug žmonių. Ir tie, kurie gali investuoti pinigus, ir tie, kuriems tokia kultūra yra gyvenimo būdas.

Išskyrė objektus, tinkančius „Baltų keliui“

Seminaro dalyviai užsidegę dalijosi ateities planais „Mes norime įgyvendinti projektą, kuriuo būtų galima atgaivinti senąją latvių gyvenvietę. Mes irgi ieškome partnerių, tai būtų labai artima baltų kultūrai“, – sako T. Meina.

„Baltų kelio“ idėja deganti gausiausia komanda iš Tauragės pareiškė norą prisidėti ją įgyvendinant. „Manome, kad galėsime dėliotis savo „Baltų kelio“ atkarpėlę. Pačios įstaigos, muziejai, kultūros centras regia projektus. Bus sudėlioti kelio taškai, kuriuos galima aprėdyti renginiais“. Tauragės informacijos turizmo centro direktorė Virginija Jankevičienė mano, kad į „Baltų kelią“ tiktų Tauragės regione esantis mitologinis parkas, su stichijas simbolizuojančiomis skulptūromis, suoliukais su baltiškais horoskopais. Tauragės krašto etnologijos muziejus į projektą galėtų būti įtrauktas dėl archeologinės ekspozicijos, turtingos papuošalais, ginklais, kapų rinkiniais, radiniais iš romėnų laikotarpio.

„Jeigu pavyktų integruoti ne tik muziejų, bet ir turistinius maršrutus mūsų krašte, rengtume žygius archeologine tematika. Turim nuotykių parką, supiltą piliakalnį, ant kurio stovi imitacinė pilis. Tai gali būti patrauklu, interaktyvu, žvelgiant ne moksline, bet pažintine prasme, ypač jaunesnei auditorijai“, – kalbėjo Tauragės krašto etnologijos muziejaus etnologas Darius Kiniulis. Be to, rengiame edukacinę  programą vaikams, kad jie galėtų kasinėti tarsi archeologai. Tolimesniuose planuose norėtųsi praplėsti archeologinę ekspoziciją“.

Kadangi kitais metais Pagramantis paskelbtas Mažąja kultūros sostine, jau turima minčių, kaip pritraukti lankytojus, organizuojant renginius, susijusius su baltiška tematika. Pavyzdžiui, vasaros saulėgrįžos šventę kitąmet žadama rengti taip, kaip senovėje švęsdavo mūsų protėviai.

Projekto „Baltų kelias“ vadovė Rūta Stankuvienė džiaugėsi, kad visi susirinkusieji kalbėjo apie būtinumą tęsti pradėtus darbus ir telktis visiems, kad būsimasis “Baltų kelias” būtų turiningas, prasmingas, įdomus ir patrauklus, pirmiausia mums patiems. „Prie unikalaus, sudėtingo, daugiaplanio, inovatyvaus, daugiapakopio projekto turi dirbti daug įvairių sričių specialistų. Be jokios abejones, reikia ir besikeičiančių valdžių supratimo, kad svarstant biudžetą, būtų skirtos dotacijos konkrečioms įstaigoms, kuriančioms „Baltų kelią“ regionuose“, – sakė ji.