baltų ženklai
Tag Archives: baltų ženklai
2023 m. rugsėjo 22 d. ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų kalno, užkursime Baltų vienybės sąšaukos ugnį, minėsime BALTŲ VIENYBĖS DIENĄ ir RUDENS LYGIADIENĮ. Tą dieną, sulygus dienai su naktimi, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose baltų gyvenamose ir istorinėse vietose bus uždegtos Baltų vienybės ugnys. 18.00 Talka ant Girnikų kalno: aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventei, Ugnies ženklo gamyba. 19.20 Stebėsime, kaip Lygiadienio Saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno. Ugnies užkūrimas. Baltų istorijos prisiminimai. Dainuojame lietuvių, latvių, prūsų dainas. 20.40 Laukiame ugnies ženklo nuo Šatrijos. Ugnies ženklo perdavimas Šiaulių žemės piliakalniams. Baltų vienybės ugnies salvė. Baltų ugnies ženklų uždegimas. Vertimasis į nakties pusę. Atvykstant pageidautina atsivežti: pirštines talkai, deglą, „skraidantį žibintą“, prožektorių. Apsirenkite pagal oro sąlygas. Stebėsime ugnies ženklus, iššautas salves ant aplinkinių kalvų: BALTŲ VIENYBĖS SALVIŲ VIETOS IR LAIKAS 2023-09-22: BILIONIŲ PILIAKALNIS – 20.34 VAL.; MEDVĖGALIO PILIAKALNIS – 20.35; GAUDKALNIS – 20.36; SPRŪDĖS PILIAKALNIS – 20.37; ŠIRMĖS PILIAKALNIS – 20.38; ŽĄSŪGALOS KALNAS – 20.39; ŠATRIJOS KALNAS – 20.40; GIRNIKŲ KALNAS – 20.42; KURTUVĖNŲ KARTUVIŲ KALNAS – 20.44; VAINAGIŲ PILIAKALNIS – 20.46, BUBIŲ PILIAKALNIS – 20.48; AUKŠTELKĖS KALNAS – 20.50; SAUGINIŲ PILIAKALNIS – 20.52; ŽALIŪKIŲ MALŪNAS – 20.54; SALDUVĖS PILIAKALNIS – 20.56; LUPONIŲ PILIAKALNIS – 20.57; GEGUŽIŲ KALNAS – KANTUČKALNIS – 20.58; NAISIŲ BALTŲ ARENA – 21.00. Organizatoriai: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas “Aukuras” ir asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“. Daugiau teirautis tel. 860091403 (Darius), info@aukuras.lt Apie sąšauką: www.aukuras.lt/sasauka/
BALTŲ KELIAS nominuotas tapti SĖKMINGIAUSIU 2021 M. TURIZMO PROJEKTU LIETUVOJE!
Mums – tai jau didelis įvertinimas, o jei norėtumėte, kad laimėtume – prašome ir kviečiame balsuoti. Balsuojant reikia: 1) pažymėti nominantą ir 2) paspausti žemiau esantį mygtuką „balsuoti“.
Tai galite padaryti iš visų išmaniųjų įrenginių! Balsavimas vyks iki 2022 m. sausio 12 d. Vieną balsą kiekvienas galite atiduoti balsuojant mob. tel., dar vieną – iš darbo kompiuterio, trečią – iš namų kompiuterio Liko tik kelios dienos! Balsuoti čia: https://turizmo-sekmingiausieji.lt/#nominacijos
Labai kviečiam balsuoti ir pasidalinti info su kolegomis, ansambliečiais ir kitais prijaučiančiais.
DĖKAVOJAM IR DĖKOJAM IŠ VISOS ŠIRDIES
KAS YRA „BALTŲ KELIAS“?
Tai tarptautinis kultūros kelio projektas, kviečiantis keliauti po istorines baltų žemes Lietuvoje ir Latvijoje, pažinti ir prisiliesti prie baltų kultūros dabartyje. Šiuo projektu siekiama plėsti vietinį turizmą, didinti baltų kultūros pažinimą ir reprezentavimą.
KAS ATLIKTA?
- Šiauliuose įrengtas vienintelis inovatyvus Lietuvoje ir Latvijoje baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“. Čia baltų istorija, kultūra ir gyvensena pristatoma naudojant šiuolaikines technologijas, eksponatų kopijas, edukacines veiklas.
- Sukurti 3 pagrindiniai maršrutai ir 8 teminiai maršrutai kuršių, žiemgalių ir sėlių gyventose teritorijose.
- Birželio–rugsėjo mėnesiais vyko kelionių konkursas „Tyrinėk baltus“. Šio konkurso metu keliautojai lankė ir fotografavo įvairius objektus iš „Baltų kelio“ maršrutų. Konkursas apėmė 72 Lietuvos ir Latvijos savivaldybes.
- Suorganizuoti ir viešai transliuoti kultūros kelio „Baltų kelias“ gidų mokymai.
- Ir tai tikrai ne viskas…
Visą informaciją lietuvių, latvių ir anglų kalbomis galite rasti svetainėje www.baltukelias.lt.
NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU UŽ PALAIKYMĄ
Pagarbiai,
Rūta Stankuvienė
Direktorė
Šiaulių turizmo informacijos centras
Vilniaus g. 213, LT-76348 Šiauliai, Lietuva
+370 698 12 115
ruta.stankuviene@visitsiauliai.lt
2021 m. rugsėjo 22 d. ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų kalno, užkursime Baltų vienybės sąšaukos ugnį, minėsime BALTŲ VIENYBĖS DIENĄ ir RUDENS LYGIADIENĮ. Tą dieną, sulygus dienai su naktimi, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose baltų gyvenamose ir istorinėse vietose bus uždegtos Baltų vienybės ugnys.
18.45 Talka ant Girnikų kalno: aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventei: Ugnies ženklo gamyba.
19.20 Stebėsime, kaip Lygiadienio Saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno. Ugnies užkūrimas. Baltų istorijos prisiminimai. Dainuojame lietuvių, latvių, prūsų dainas.
20.40 Laukiame ugnies ženklo nuo Šatrijos. Ugnies ženklo perdavimas Šiaulių žemės piliakalniams. Baltų vienybės ugnies salvė. Baltų ugnies ženklų uždegimas. Vertimasis į nakties pusę.
Atvykstant pageidautina atsivežti: pirštines talkai, deglą, žvakių, „skraidantį žibintą“, prožektorių, apsaugines kaukes. Apsirenkite pagal oro sąlygas.
BALTŲ VIENYBĖS SALVĖS 2021-09-22:
MEDVĖGALIO PILIAKALNIS – 20.35 VAL.
GAUDKALNIS – 20.36
SPRŪDĖS PILIAKALNIS – 20.37
ŠIRMĖS PILIAKALNIS – 20.38
ŽĄSŪGALOS KALNAS – 20.39
ŠATRIJOS KALNAS – 20.40
GIRNIKŲ KALNAS – 20.43
KARTUVIŲ KALNAS – 20.44
BUBIŲ PILIAKALNIS – 20.46
AUKŠTELKĖS KALNAS – 20.48
SAUGINIŲ PILIAKALNIS – 20.50
VAINAGIŲ PILIAKALNIS – 20.54
LUPONIŲ PILIAKALNIS – 20.57
ŠILĖNŲ PILIAKALNIS – 20.58
NAISIŲ ALKOS KALNAS – 21.00
Organizatoriai:
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas “Aukuras” ir asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“.
Daugiau teirautis tel. 860091403 (Darius), info@aukuras.lt
Apie sąšauką: www.aukuras.lt/sasauka/
15-tą kartą Baltų vienybės dieną ugnys nušvietė baltų genčių gyventas žemes, kur gyva dar protėvių atmintis. Ten gyvena žmonės save tapatinantys su baltais – aisčiais. Džiugina, kad Baltų vienybės ugnies sąšauka vis daugiau suburia žmonių šventose baltų atminties vietose: ant piliakalnių, alkakalnių, senkapių, kovų laukuose, padavimų, didvyrių įamžintose vietovėse. Vis iškilmingiau ir išradingiau švenčiama. Jau tapo tradicija Baltų vienybės dieną, per Rudens Lygiadienį deginti baltų ženklais išpuoštas šiaudų skulptūras. Šviečiantys ženklai įrėžia mūsų sąmonėje baltų mitinius vaizdinius, kurie tampa mūsų savastimi.
Kaip ir kasmet buvo pildomas Baltų vienybės sąšaukos žemėlapis: https://www.aukuras.lt/sasauka/ . Šiemet apie dalyvavimą sąšaukoje pranešė 121 bendruomenė, uždegusi ugnis su baltų istorija, kultūra susijusiose vietose: Lietuvoje – 62, Gudijoje – 28, Latvijoje – 27, Rusijoje – 3, Lenkijoje – 1. Žinau, kad dar daugiau vietų buvo uždegtos vienybės ugnys. Dalis žmonių nepanoro viešintis. Lenkijoje prūsų ir jotvingių bendruomenės kūrė ugnis ant dešimčių piliakalnių, bet prašė neviešinti, nes yra persekiojami už savo baltiškos kilmės ir pasaulėžiūros puoselėjimą. Kas kūrė vienybės ugnis, bet nepranešė, praneškite Lietuvoje ir kitose šalyse – baltai@aukuras.lt ; Latvijoje – linda.lindale@gmail.com ; Gudijoje – svajksta@gmail.com . Papildysime šių metų sąšaukos žemėlapį istoriniai atminčiai.
Dalinkitės sąšaukos įspūdžiais ir savo mintimis facebook : BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME . Skleiskime žinią apie baltus, stiprinkime savo savastį, kad kitais metais Baltų vienybės dieną nušvistų dar daugiau piliakalnių, baltiškų ženklų, žmonių veidų.
Baltų vienybės sąšaukos koordinatorius Lietuvoje
Darius Ramančionis
2019 m. rugsėjo 22 d., minint Baltų vienybės dieną, junkitės į Baltų vienybės sąšauką užkurdami 20-21 val. Ugnį ant piliakalnių, alkakalnių ar kitose su baltų (aisčių) istorija susijusiose vietose. Tegul ugnies šviesa suvienija baltų dvasinę tėvynę. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Kasmet sudaromas Sąšaukos žęmėlapis. Todėl dalyvius prašome pranešti apie Baltų vienybės ugnies užkūrimo vietą adresais: Lietuvoje ir kitose šalyse – baltai@aukuras.lt; Latvijoje – linda.lindale@gmail.com; Gudijoje – svajksta@gmail.com .
Daugiau apie:
lLT BALTŲ VIENYBĖS SĄŠAUKA 2019
https://www.aukuras.lt/sasauka/
LV BALTU VIENĪBAS SASAUKSME 2019
https://www.aukuras.lt/sasauka/lv/
BY ПЕРАКЛІЧ БАЛЦКАГА АДЗІНСТВА 2019
https://www.aukuras.lt/sasauka/by/
FB: BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA / BALTU VIENĪBAS UGUŅU SASAUKSME
2018 m. rugpjūčio 15 d. 17 val. kviečiame į Žemynos Žolinių šventę ant Šatrijos piliakalnio.
17.00 Renkamės ant šalia Šatrijos esančio Raudonkalnio prie ugnumo. Žolynų rinkimas, kurinių ir žolynų darymas ir Žemynos medžio puošimas.
Apie 18.00 Žolynų šventinimo apeiga ant Šatrijos.
Po apeigos bendros suneštinės vaišės, dainos, rateliai, pasivaikščiojimas aplink Šatriją.
Atsivežkite senus praeitų metų žolynus aukojimui ant aukuro, vaišių bendram stalui, patiesalą atsisėdimui ant žemės. Apranga pagal oro sąlygas, pageidautini tautiniai motyvai.
Teirautis tel. 860091403.
Rengėjai:
Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenė ŠATRIJOS ROMUVA
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“
2017 m. rugsėjo 22 d. (penktadienį) kviečiame ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų kalno (Šiaulių r.) švęsti BALTŲ VIENYBĖS DIENOS ir RUDENS LYGIADIENIO. Tą dieną, sulygus dienai su naktimi, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose baltų gyvenamose ir istorinėse vietose bus uždegtos Baltų vienybės ugnys.
18.45 Renkamės ant Girnikų kalno. Talka: kalno aplinkos tvarkymas, pasiruošimas šventei: Ugnies ženklų gamyba, šakų rinkimas, malkų ir deglų ruošimas.
19.20 Stebėsime, kaip Lygiadienio Saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno.
19.30 Aukuro užkūrimas. Baltų istorijos prisiminimai. Dainuojame lietuvių, latvių, prūsų dainas.
20.40 Laukiame ugnies ženklo nuo Šatrijos. Ugnies ženklo perdavimas Šiaulių krašto piliakalniams. Baltų vienybės ugnies salvė. Baltų ugnies ženklų uždegimas. Vertimasis į tamsos pusę.
Atvykstant pageidautina atsivežti: akmenį aukurui, pirštines talkai, vaišių, deglą, žvakių, „skraidantį žibintą“, prožektorių. Apsirenkite pagal oro sąlygas.
Kaip atvykti: Iš Šiaulių reikia važiuoti iki Kurtuvėnų. Kryžkelėje, kur yra rodyklė „Kurtuvėnai 1 km“, sukti į dešinę ir pravažiavus 1,5 km bus rodyklė „Girnikų kalnas“. Pasisukę į kairę už 2 km pamiškėje rasite rodyklę „Girnikų kalnas“. Pasisukę dešinėn, tiesiai miško keliuku kiek paėję užlipsite ant Girnikų kalno. Geriau atvykti nuosavu transportu (dviračiu, automobiliu ir kt.), nes nebus autobuso sugrįžimui. (Žiūrėti žemėlapį)
Laukiame ant kalno.
Organizatoriai:
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas “Aukuras” ir asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“.
Daugiau teirautis tel. 860091403 (Darius), info@aukuras.lt
Apie sąšauką: aukuras.lt/sasauka/
Baltų vienybės ugnies sąšaukos vietos ir dalyviai: https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=146PvK2ZfQB9z7U1mAB05GuF3pXQ
Liuda Petkevičiūtė
RUGSĖJO DVIDEŠIMT ANTROJI – RUDENS LYGĖ IR BALTŲ VIENYBĖ
Širdžių darna ir ugnių sąšauka
IV dalis
(tęsinys, pradžia 2016-08-12 d. www.aukuras.lt )
Galiausiai 1992 metais Eglės Plioplienės, dabar jau visiems gerai žinomos tautinių papročių gaivintojos, visuomenės veikėjos ir įvairiausių tautinių švenčių rengėjos, rūpesčiu sumanyta saulei ir dievams už skalsą, derlių ir kitas vasaros gėrybes paaukoti, kaip nuo seno įprasta, ožį. Mintis daug kam patiko ir netgi buvo palaiminta paties N. Vėliaus. Skulptoriai Daumantas Kučas, Algis Kuzma ir Šarūnas Arbačiauskas ant Tauro kalno iš šiaudų padirbdino nediduką oželį, kuris gausaus būrio gerbėjų skambiom liaudies giesmėm apgiedotas ir gražių apeigų palydėtas kaitriame lygiadienio lauže dangun išrūko. Tas pat nutiko ir per 1993 metų rudens lygę.
1992 metais Eglės Plioplienės, dabar jau visiems gerai žinomos tautinių papročių gaivintojos, visuomenės veikėjos ir įvairiausių švenčių rengėjos, rūpesčiu sumanyta saulei ir dievams už skalsą, derlių ir kitas vasaros gėrybes paaukoti, kaip nuo seno įprasta, ožį. Čia matyti, kaip smagiai pleška V. Geraščenkos skulptūra „Ožių aukojimas“.
1994-aisiais skulptoriaus Daumanto Kučo šiaudinis ožys atsidūrė ant dailiai sukrautos malkų riesvės senamiestyje, Pilies gatvėje, prie Piatnickajos cerkvukės ir ten kėpsojo tol, kol senasis, padavimuose apdainuotas Ragučio aukuro akmuo į vietą stojos, kol rudens lygiadienių „žynys“ Ramūnas Abukevičius gražiausias Kornelijaus Platelio tam įvykiui sukurtas eiles skaitė, Vilniaus Romuvos krivis Jonas Trinkūnas aukurą naujoje vietoje senovinėmis apeigomis šventino, skambiausios ir seniausios lietuvių dainos aidėjo…
1995 metais skulptoriaus Donato Dumskio sukurtas didžiulis, daugiau kaip 6 metrų aukščio šiaudinis ožys, taipogi kuo skambiausiai apdainuotas, supleškėjo Gedimino kalno papėdėje. Aukojimą lydėjo iškilmingos apeigos: vasaros ugnis nuo Gedimino kalno buvo nunešta žemyn ir apgobta Žemutinėje pilyje, kad pavasario lygei išaušus ir vėl ant kalno pas žmones užkoptų.
Donatas Dumskis šiandien.
1996, 1997, 1998 metų ožius gamino vis tas pats nenuilstantis Donatas Dumskis. Skulptūras jis papildė tam tikrais ženklais, žyminčiais kurį nors vieną šiltąjį metų mėnesį. Uždegant kiekvieną atskirą ženklą skambėjo geriausių Vilniaus giedorių dainuojamos senovinės lietuvių dainos, aidėjo nuostabūs Vydūno žodžiai.
1999 metais Vilniaus Kalnų parke pavyko surengti ligi tol nebūtus „Lygiadienio ugnies žaidimus“, kuriems skulptūras sukūrė Algis Garbačiauskas ir Kazys Venclova. O 2000-aisiais „Ugnies žaidimuose“ jau dalyvavo visas būrys skulptorių. Šitaip šiaudinio ožio aukojimas pamažu išaugo į kerinčią ugnies skulptūrų šventę, kurion pasidžiaugti menininkų sukurtomis liepsnojančiomis grožybėmis ir puikia muzika suplaukdavo minios žmonių.
Šiaudinio ožio aukojimas netruko išaugti į didžiulę ir didžiai įspūdingą ugnies skulptūrų šventę. Pamažu susidarė nemažas ugnies stebuklų sutvėrėjų būrys. Šioje nuotraukoje dalis jų: Stasys Juraška, Gediminas Piekuras, Eglė Plioplienė, Marius Grušas, Viktor Geraščenko, Rytas Belevičius, Kazys Venclovas, Kęstutis Musteikis, Arvydas Ališanka.
Be įprasto ožio, imta ręsti, pinti, rišti visokias įmantrias, sudėtingas, netgi judančias skulptūras. Kiekvienas kūrėjas stengėsi vis kitaip, vis išmaniau nustebinti šventės dalyvius. Pamažu susidarė nemažas ugnies stebuklų sutvėrėjų būrys: Donatas Dumskis, Arvydas Ališanka, Rytas Jonas Belevičius, Darius Bražiūnas, Marius Grušas, Algis Garbačiauskas, Viktoras Geraščenka, Stasys Juraška, Kęstutis Musteikis, Gediminas Piekuras, Kazys Venclovas. Sulig metais šventė plėtėsi, augo, gražėjo, pamažu „pasisėjo“ į kitus miestus ir ten sudygo savitais daigais, suvešėjo nebūtais želmenimis.
Štai jau vienuolika metų, kaip Baltų vienybės dieną ugnimis sumirga Gintaro įlankos vandenys Juodkrantėje. Ugnies skulptūras kurti ir Gintaro įlankoje statyti pradėjo tenykštis skulptorius Albertas Danilevičius. Pirmoji jo skulptūra „Ženklas“ suliepsnojo 2003 metais per vasarvidį (Rasas). Jau kitais, 2004 metais šio menininko darbas „Garnys“ buvo supleškintas Baltų vienybės garbei. Nuo tada kasmet pavasarį Kuršių nerijoje, Juodkrantėje plūkiasi skulptorių kuopa. Gintaro įlankoje jie palieka po įspūdingą nendrinę skulptūrą, o kartais net ir dvi. Per vasarą tos skulptūros džiugina praeivių akis, o rudenį, rugsėjo 22 dieną būna iškilmingai sudegintos, pagerbiant saulės palydas ir protėvių atminimą.
Juodkrantės Gintaro įlankoje ugnies skulptūras statyti 2003 metais pradėjo tenykštis skulptorius Albertas Danilevičius.
Brolių Kęstučio ir Vytauto Musteikių ugnies skulptūra „Mėnuo saulužę vedė“, skirta protėviams ir jų paliktiems padavimams pagerbti. Juodkrantė, Gintaro įlanka, 2012.
Musteikio ugnies skulptūra „Žaltys saulės saugotojas“, skirta seniesiems Lygės padavimams atminti. Juodkrantė, Gintaro įlanka, 2013.
Senovės lietuviai, kaip ir jų bočių bočiai, šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia saule. Pagaminti meno kūrinį, sudėti į jį savo išmonę, širdį, skirti jam nemažai laiko, jėgų ir kantrybės, o paskui sudeginti jį, kad trumpam plykstelėjusi liepsna pakerėtų šventės dalyvius, pakylėtų jų dvasią – tokia tapo šių dienų Lygės apeiga, tokia jos auka.
Baltų vienybės iškilmės Juodkrantėje tapo ypačiu, jaudinančiu reginiu. Skulptoriaus V. Musteikio „Krikštas“, skirtas atėjūnų krikščionybės nešėjų išnaikintoms baltų gentims atminti. Kvapą gniaužė bežiūrint į šią didingą liepsnojančią auką
Puikiai tinka ji ir protėvių atminimui pagerbti. Štai praėjusiais, 2014 metais, minint Gintaro įlankos liepsnojančių stebuklų dešimtmetį, Baltų vienybės dienai ir atėjūnų krikščionybės nešėjų išnaikintoms baltų gentims paminėti skulptorius Vytautas Musteikis skyrė net du darbus. Vieną jų pavadino „Krikštas“. Mat senais laikais, dar iki krikščionybės, protėviai kapus žymėjo ne kryžiais, o krikštais, vaizduojančiais Pasaulio medį – tiltą tarp šio ir ano pasaulių, be to, nuolatinio gyvasties atsinaujinimo ženklą.
Šį įspūdingą savo darbą Vytautas skyrė grobikų atėjūnų išnaikintoms baltų gentims atminti, kviesdamas tartum maldą kartoti SĖLIŲ, ŽIEMGALIŲ, NALŠĖNŲ, DELTUVIŲ, GALINDŲ, KURŠIŲ, PRŪSŲ, DAINUVIŲ, POLEKSĖNŲ, SŪDUVIŲ, JOTVINGIŲ, GUDŲ ir GUDONŲ vardus, nes jų dėka tebesame. Kol juos priešai niokojo ir žudė, Lietuva spėjo sutvirtėti ir šitaip įstengė išlikti. Todėl privalu su padėka minėti šias gentis kas kartą, kai pagalvojame apie savo šaknis, protėvius, likimą.
Tartum maldą privalom kartoti SĖLIŲ, ŽIEMGALIŲ, NALŠĖNŲ, DELTUVIŲ, GALINDŲ, KURŠIŲ, PRŪSŲ, DAINUVIŲ, POLEKSĖNŲ, SŪDUVIŲ, JOTVINGIŲ, GUDŲ ir GUDONŲ vardus, nes jų dėka tebesame. Kol juos priešai niokojo ir žudė, Lietuva spėjo sutvirtėti ir šitaip įstengė išlikti.
Deja, daugelio genčių net vardų nebežinome. Jos ištirpo tarp kitų tautų, kaip Pomeranijos ar Dnepro baltai arba nenuoramos keliauninkai gudai, kitaip gudonai. Atmintį apie pastaruosius savo raštuose atgaivino senosios baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė-Rosales, pastebėjusi, kad šį vardą mini dar senovės graikų istorikas Herodotas (IXa.p.m.e.). Gudai, mūsų protėvių giminaičiai, kadais gyvenę į rytus nuo Vystulės (dabar Vyslos), laivais, pritaikytais ne tik plaukti, bet ir važiuoti, iš savo protėvynės nusidangino net į Pirėnų pusiasalį ir ten apsistojo. Apie tai mena Kastilijos (Ispanija) karaliaus Alfonso X 
Išmintingojo (1221-1284) metraščiai.
Kastilijos (Ispanija) karalius Alfonsas X, dėl iškilaus proto ir gilios išminties pramintas Išmintinguoju.
Gudonams pagerbti skulptorius padirbo tokį ratuotą laivą ir paleido jį pliuškentis tarp kuršmarių vilnių, o atėjus laikui užkūrė deglais, kad jis, kaip ir kitos skulptūros, kitos aukos protėviams ir dievams, nutviekstų Gintaro įlanką smagiais liepsnų liežuviais. Beje, reikšminga, kad sykiu su Vytautu ir kitais kūrėjais tą pavasarį petys petin darbavosi ir autorius iš Ispanijos, Chordi Navaras Navaretė (Jordi Navarro Navarrete).
Kartu su Vytautu Musteikiu, jo bičiuliu ir bendražygiu Dariumi Ramančioniu bei kitais šauniais darbštuoliais, baltų vienybės ugnių sąšaukos gaivintojais, noriu pakviesti visus ne tik užkurti ugnis Baltų vienybės dieną, ne tik laiku pranešti, kad jos būtų pažymėtos sąšaukų žemėlapy, ne tik atlikti tas priedermes ir apeigas, kurios jau atgaivintos, bet į gražų šventės vainiką įpinti dar vieną itin reikalingą paprotį: kūrendami ugnis ir mintydami apie savo būtį, dabartį ir ateitį, visi vienu metu su didžiausiu dėkingumu ir pagarba paminėkime kadais išžudytas gentis. Dainuodami dainas, giedodami giesmes, eidami ratelius apie šventąją ugnį ar šnekučiuodamiesi apie savo tautos ištakas bei tolyn vingiuojančius būsimų amžių kelius takelius vis kartokime ir kartokime, nesiliaukime kartoti jų vardus. Tarkime tuos pakiliai ir garsiai, kaip turi būti tariami didvyrių vardai. Nei sau, nei kitiems neleiskime jų užmiršti.
Tūkstančiai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių ir šventos ugnies. Šventos, nes būtent ji mus vienija, šildo ir gelbsti, būtent ji atveria santalkos gėriui mūsų širdis, kaip ir kadaise. Padėkime jai įsižiebti vardan garbingos mūsų, baltų, praeities ir šviesios ateities. Ir vardan tų, kurie dėl jos galvas padėjo.
Jūratės Statkutės-Rosales atrastiems gudams-gudonams skirta V. Musteikio ir L. Petkevičiūtės ugnies skulptūra „Mįslingi gudonų keliai ir kelionės“.
Liuda Petkevičiūtė
RUGSĖJO DVIDEŠIMT ANTROJI – RUDENS LYGĖ IR BALTŲ VIENYBĖ
Širdžių darna ir ugnių sąšauka
I dalis
Nustebino vieno nemažo miesto vienoje tautinės veiklos įstaigoje (etninės kultūros centre) nugirstas labai nuoširdus patarimas:
– Pamanyk: baltų vienybė, baltų vienybė… Jeigu darote šventę, tai bent jau kelkit į savaitgalį – daugiau norinčių susirinktų…
Nustebau. Teisybė, žmonės daug ko nežino, bet kad tokie žmonės ir tokių dalykų?! Akimoju supratau, kad vis dėlto maža tėra savaime suprantamų tiesų, kad reikia kalbėti, aiškinti, rašyti, o tiems, kam rūpi – atidžiai paskaityti. Gal tuomet vėl atgims, sustiprės tautiniai, o ne „etniniai“ pamatai? Ir ne „centruose“, „konferencijose“ ar „komitetuose“, o bendrijose, sambūriuose, draugijose, talkose, kuopose ar sueigose jie ims stiprėti? O laikui bėgant netgi „Tautos namuose“ arba štai „Tautos rūmuose“, kaip kad, pavyzdžiui, jau yra Latvijoj? Negana to, šventes ten ir vėl bus pradėta švęsti ir apeigas apeiti, o ne „daryti“ ar „atlikti“?
Taigi: RUGSĖJO 22 – YPATINGA DIENA. Ir ne vienu kokiu, o mažiausiai trim ar net keturiais rimtais žvilgiais ir antra tiek smulkesnių atžvilgių. Kodėl būtina, kodėl privalu ją švęsti ir kodėl nevalia tos šventės perkelti patogiam savaitgaliui?
Šiandienos pasauliui rugsėjo 22- oji reikšminga kaip metų šimtadienis. Mat ji yra 265- oji metų diena ir jai baigiantis ligi Naujųjų metų telieka vos šimtas parų.
Skulptoriaus K. Musteikio „Lygiadienis“. Juodkrantė, Gintaro įlanka, 2013.
Nuo seno šią dieną švenčiama ir Rudens Lygė (lygiadienis), mat rugsėjo 22-23 dieną kone iki pat rugsėjo 26 visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa daugmaž vienoda, kol vėliau, jau po 26-osios, šiauriniame pusrutulyje pradeda nusverti naktis, o pietiniame – priešingai, sulig diena vis ilgėja diena. Taigi Lygė yra visuotinė šventė, kaip ir Rasos arba Kalėdos, nuo amžių per amžius švenčiama visų pasaulio tautų.
Tačiau mums ir mūsų broliams latviams, gyviems likusiems kadaise gausingų baltų genčių palikuonims, rugsėjo 22- oji svarbi ir dėl kitų dalykų.
Augusto Ramono „Saulės mūšis“
Taip jau susiklostė, kad būtent tą dieną 1921 metais Lietuva, Latvija ir Estija buvo priimtos į Tautų Sąjungą, įkurtą 1919 metų pradžioje, pasibaigus I pasauliniam karui. Beje, ši didžia telkėja, taikytoja ir teisuole apsišaukusi bendrija jau už poros mėnesių parodė, kokia prasta taikdarė yra iš tikrųjų: 1919 lapkričio 17 dieną ji sutrukdė lietuviams atgauti Vilnių: „Sumuštus lenkus užstojo Tautų sąjungos kontrolės komisija, kurios priešaky stovėjo prancūzų pulkininkas Chardigny“. (Savanorių žygiai I, P. Ruseckas, 1937, psl. 51).
Tautų Sąjunga, apsiginklavusi vien plikais šūkiais ir varžoma savo pačios ribotumo, nė kiek negelbėjo tautoms nuoširdžiau broliautis,.taigi su metais tik
geibo, menko, kol 1939 visai neteko svarbos ir, dar kiek pasmilkusi, 1946 metais pasiskelbė galutinai subyranti ir perduodanti įgaliojimus Jungtinėms Tautoms, kurios, JAV, TSRS, Didžiosios Britanijos ir Kinijos susitarimu, radosi 1945 metais, pasibaigus II pasauliniam karui ir Jungtinių Tautų Nuostatas (Chartiją) pasirašius 51 pasaulio valstybei. Beje, į Jungtines Tautas Lietuva tebuvo priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną.
Na ir pagaliau ketvirtoji didžioji priežastis šviesiai ir džiugiai minėti rugsėjo dvidešimt antrąją: kadaise, 1236 metais, Saulės žemėje (spėjama, netoli dabartinių Šiaulių, Tautinio ir Mūšos santakoje) būtent rugsėjo 22 įvyko lemtingas Saulės mūšis, kurio metu susivienijusios baltų gentys, daugiausia lietuvių, žemaičių, kuršių ir žiemgalių, vedamos žemaičių kunigaikščio Vykinto, sumušė kalavijuočių kariuomenę ir šitaip atrėmė pirmąjį popiežiaus Grigaliaus IX siųstą kryžiaus žygį prieš lietuvius ir kaimynines gentis.
Žemaičių kunigaikštis Vykintas.
Kas gi tie kalavijuočiai? Popiežiai nuo seno steigė tam tikras kariuomenes, kitaip rėdas, rikiuotes, žemėms grobti ir vadino jas ordinais (lotynų ordo, -inis – rikiuotė, tvarka). Kokia toji rėda arba rikiuotė? Pagal popiežiaus teisę, tai baudėjų ir grobikų gauja, valdoma vyskupo. Du trečdaliai jos užgrobtų žemių atitekdavo vyskupui, o trečdalis – patiems grobikams. Vadą, kitaip magistrą (lotynų magister – vyresnysis) rinkdavo iki gyvos galvos.
Galvažudžių „broliukų“ šeimynėlę sudarė kilmingieji raiteliai (vokiečių Ritter – raitelis) ir kunigai (suprask, krikščionių „šventikai“), drauge su vienų ir kitų patarnautojais (ginklanešiais, amatininkais, tarnais).
Būtent tokia kalavijuočių šutvė radosi 1202 metais Rygoje, vokiečių vyskupui Albertui panūdus pralobti, ir buvo skirta lyviams, estams ir šiaurės baltams plėšti, terioti ir galiausiai pavergti. Jos ženklas – raudonas (kruvinasis) kalavijas, o pavadinimas – Kristaus kariuomenės broliai (lotynų Fratres militiae Christi).
Saulės mūšyje jungtinė baltų genčių kariuomenė subakino kalavijuočių „rikiuotę“, 1202 metais įsteigtą Rygoje latgaliams, kuršiams, žiemgaliams, lietuviams ir kitoms aplinkinėms gentims pavergti. Čia jos ženklas ir antspaudas.
Tie „broliai“, be keleto dešimčių smulkių Saksonijos bajorėlių, daugiausia nutiko visokio plauko perėjūnai, žmogžudžiai ir nusikaltėliai, nė iš tolo neketinantys kokiai nors rimtesnei tvarkai paklusti. Taigi pirmąjį savo vadą (magistrą) naujai iškeptieji „Kristaus kariuomenės broliai“ išsyk nudaigojo, o antrąjį net keletą mėnesių laikė uždarę kalėjime. Žodžiu, nieko keisto, kad vėliau, 1237 metais, kai po lemtingojo Saulės mūšio buvo deramasi dėl kalavijuočių prijungimo prie vokiečių (kryžeivių) „rikiuotės“ arba „rėdos“, pastarieji ilgai atsikalbinėjo ir šiaušėsi nenorį prasidėti su tokiomis atmatomis.
Pasak
popiežiaus raštininkų, „laukinių“ pergalė Saulės mūšyje buvo tokia stulbinanti, kad „tikrojo ir vienintelio“ tikėjimo nešėjai nuščiuvo. Kodėl? Mat ligi tolei jie nekliudomi džiaugėsi išradę „šoklųjį“ kariavimo būdą, nusižiūrėtą nuo plėšrūnų pasalūnų ir vėliau beprotybės blykstėmis atsispindėjusį morfijaus ir kitokių kvaišalų apgraužtose Hitlerio smegenyse (prisiminkime jo garsųjį blickryg): sėlinimas (migdančios kalbos apie gailestingąjį dievą, jo dangiškas malones ir romaus klusnumo naudą, melagingi pažadai ir sutartys), itin staigus, žiaurus ir būtinai netikėtas puolimas, o nepavykus aukos parblokšti iš karto, toks pat staigus atsitraukimas jai dar nespėjus atsikvošėti.
Veikdami šiuo būdu kalavijuočiai nuo 1202 m. parklupdė ir pavergė lyvius (1207), sėlius (1208), latgalius (iki 1230), vidurio estus (1217) ir kuršius (1231), dalį žiemgalių (1205, 1208), o galutinai 1290 m.
Kitą, vadinamąją Dobrynės kalavijuočių „rikiuotę“, kitaip Prūsijos Kristaus kariuomenės brolius (lotynų Fratres militiae Christi Prussiae), apie 1223 subūrė pirmasis Prūsijon atsibeldęs vyskupas Kristijonas – prūsams galabyti. Čia tos rikiuotės karys. Pravartu atkreipti dėmesį į žvaigždę virš kalavijo.
Skulptoriaus V.Musteikio „Krikštas“ grobikų atėjūnų išnaikintoms baltų tautoms ir gentims atminti.
Ir štai dabar vietoje įprasto gardaus kąsnelio – kietas akmuo, net lig vienam dantys išbarškėjo! Juk kilnieji raudonojo (kruvinojo) kalavijo raiteliai veikė lygiai taip pat, kaip ir ligšiolei: tyliai pritykinę apiplėšė ir nusiaubė net keletą gyvenviečių, į valias prisityčiojo, prisigrobė turto ir varydamiesi nemažą būrį vergų ramiausiai pasuko atgal. O ir ko skubėti? Kol pasklis žinia, kol vietiniai susigriebs, gudručiai „dievo žodžio nešėjai“ jau seniausiai puotaus kurioje nors iš savo tvirtovių!
Bet čia lyg perkūnas iš giedro dangaus – galinga jungtinė žemaičių, lietuvių, žiemgalių ir kuršių kariuomenė! Viesulu atlėkė ir lupte sulupo grobikus, nespėjusius nė dorai susivokti – iš jų vos keli, ir tie drūčiai aplamdyti, Rygon besugrįžo. Kada ir kaip šitokia galybė gynėjų (metraščių duomenimis, apie 4-5 tūkstančiai vyrų) gebėjo susižinoti, kada ir kaip susibėgti, draugėn susivienyti?
Baltų vienybės ugnies apeigos šiandien – a) Latvijoj, b) Šatrijoj, c) Punske.
Bus daugiau.
Baltų vienybės ugnys jau dešimti metai nušvietė baltų žemes
Prisimindami savo savastį turime prisiminti ir mūsų protėvius – baltus. Baltų kalbos, istorija ir kultūra yra mūsų brangiausias paveldas. Kiekvieno pareiga yra tai pažinti ir gerbti.
Jau dešimt metų rugsėjo 22 d. ant piliakalnių, baltų istorijos atmintinose vietose užkuriamos Baltų vienybės ugnys. Baltų vienybės ugnies sąšauka skirta įprasminti Baltų vienybę, Rudens Lygiadienį, Saulės mūšio pergalę. Šią atmintiną Saulės mūšio pergalės rugsėjo 22 dieną 2001 m. Lietuvos ir Latvijos seimai yra paskelbę Baltų vienybės diena.
Prieš 10 metus sąšauka prasidėjo tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Kasmet dalyvių vis gausėjo. Šiemet apie dalyvavimą sąšaukoje buvo gauta žinia iš 133 vietų (2014 m. buvo 114 vietų) Lietuvoje (86), Latvijoje (34), Lenkijoje (7) ir kitose šalyse (6), kur susibūrė žmonės prisiminti baltų palikimą. Kur buvo užkurtos Baltų vienybės ugnys galima pamatyti interneto svetainėje https://aukuras.lt/baltu-vienybes-sasauka/ .
Baltų vienybės ugnys buvo užkurtos ir ant Šiaulių krašto piliakalnių bei alkakalnių. Gausiai žmonių susirinko ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų šventkalnio. Šis kalnas, legendose minimas kaip milžinų motinos Kurtuoves kapas, buvo sueities vieta žemaičių, kuršių ir žiemgalių genčių.
Nuo Girnikų kalno per Lygiadienį galime stebėti kaip saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno. Temstant prie užkurtos ant aukuro ugnies ratu sustoję žmonės klausėsi pasakojimų apie baltų milžinus, didvyrių žygdarbius, gyvąsias ir išnaikintas baltų gentis. Dainavo sutartines, dainas lietuvių, žemaičių, latvių, prūsų kalbomis, bendrai vaišinosi gira ir duona.
Sutemus visų akys nukrypo į Žemaitijos tolius, kur laukėme ugnies ženklo. Ryškiai sužibo uždegta ugnis ant Šatrijos kalno. Mes ant Girnikų kalno atsakėme Šatrijai uždegdami 3 didelius nendrinius deglus. Šūksniais „valio“ visi sveikino sales virš Gaudkalnio, Sprūdės, Žąsūgalos, Šatrijos kalvų. Ant Girnikų kalno nendriniais deglais ir salvėmis perdavėme ugnies ženklą kitiems Šiaulių krašto piliakalniams. Neužilgo išvydome mums atsiliepiančius Kurtuvėnų, Bubių, Salduvės, Sauginių, Luponių piliakalnius, Aukštelkės, Gegužių, Naisių kalnus. Netilo skambučiai ir sveikinimai nuo kitų Lietuvos piliakalnių. Visi džiaugėsi vienybe ir didžiavosi esą baltai.
Dalyvaujantys sąšaukoje skleidžia žinią, kad mes esame baltai. Šimtai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių. Tikimės, kad kitąmet atsiras daugiau šeimų, bendruomenių ir organizacijų, kurios aplankys baltų atminties vietas ir įprasmins jas uždegant vienybės ugnis.
Darius Ramančionis
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas
Tel. 860091403