paveldas
Tag Archives: paveldas
Konferencija „KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO IR MEDŽIŲ SENOLIŲ PRIEŽIŪROS IŠŠŪKIAI“
2020 m. gruodžio 15 d. kviečiame į nuotolinę mokslinę ir praktinę konferenciją „KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO IR MEDŽIŲ SENOLIŲ PRIEŽIŪROS IŠŠŪKIAI“
Konferencija skirta saugomų teritorijų, savivaldybių administracijų specialistams, miestų ir miestelių tvarkymo įmonių vadovams, kraštovaizdžio architektams ir ekspertams, akademinei bendruomenei.
Renginyje bus pristatoma dalis mokslo darbų leidinio „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“.
Dalyviams ir pranešėjams įteikiamas konferencijos dalyvio pažymėjimas ir naujas leidinys Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai (spaudinys arba elektroninė versija, pdf).
Konferenciją galima bus stebėti nuotoliniu būdu per MS TEAMS programą (prisijungimo nuorodą paskelbsime užsiregistravusiems).
Būtina išankstinė registracija konferencijos koordinatoriaus el. pašto adresu: lkasforumas@gmail.com
Konferencijos dalyvio mokestis – 12 eurų – turi būti sumokamas pavedimu į organizatorių (KŽEG) sąskaitą
LT76 7300 0101 5754 1820 (Swedbank), nurodant dalyvio vardą ir pavardę ir mokėjimo paskirtį „už konferenciją“.
2020 m. gruodžio 4 d., nuo 11 val. kviečiu dalyvauti nuotolinėje konferencijoje ,,Kryždirbystė Žemaitijoje” .
Prisijungimui:
Pagarbiai
Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė
Aldona Kuprelytė
KVIEČIAME!
Senieji vėjo malūnai: istorija, atmintis, paveldas
Skirta Pakruojo krašto seniesiems vėjo malūnams
2020 m. spalio 8 d. 10.00 val.
Pakruojo sinagoga / Kranto g. 8, Pakruojis
Programa
Pasakojimai apie malūnus
- Istorija: vėjo malūnai Lietuvoje / dokt. Kamilė Daugėlienė, Vilniaus universitetas
- Vaizdiniai: malūnų kelias į lietuvių protus ir širdis / dr. Salvijus Kulevičius, Vilniaus universitetas
- Paveldas: senųjų vėjo malūnų atgaivinimas. Lietuviškos sėkmės ir nesėkmės / Zenonas Baubonis, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“
- Savastis: Pakruojo krašto senieji vėjo malūnai / Alina Borzenkaitė, Kultūros paveldo centras
- Refleksijos: vėjo malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse / dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, Lietuvos liaudies buities muziejus
- Ar dar pamos malūnai sparnais? / Rita Prialgauskienė, Pakruojo Juozo Paukštelio viešoji biblioteka
Paroda
- Parodos „Pakruojo krašto vėjo malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“ atidarymas
Paroda veiks renginio metu – 2020 m. spalio 8 d.
Daugiau informacijos:
Salvijus Kulevičius / tel. 8 614 74265 / el. p. salvijus.kulevicius@if.vu.lt
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą:
Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas (Šiaulių apskritis)
Projektą vykdo:
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Lietuvos liaudies buities muziejus
VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“
Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Šiaulių miesto savivaldybė
Partneriai:
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus
Pakruojo rajono Juozo Paukštelio viešoji biblioteka
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka
Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas
Renginyje būtina laikytis visų reikalavimų, reikalingų užtikrinant saugumą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo
KVIEČIAME!
Senieji vėjo malūnai: istorija, atmintis, paveldas
Skirta Šiaulių krašto seniesiems vėjo malūnams
2020 m. rugsėjo 24 d. 13.00 val.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Konferencijų salė / Aušros al. 62, Šiauliai
Programa
Pasakojimai apie malūnus
- Istorija: vėjo malūnai Lietuvoje / dokt. Kamilė Daugėlienė, Vilniaus universitetas
- Vaizdiniai: malūnų kelias į lietuvių protus ir širdis / dr. Salvijus Kulevičius, Vilniaus universitetas
- Paveldas: senųjų vėjo malūnų atgaivinimas. Lietuviškos sėkmės ir nesėkmės / Zenonas Baubonis, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“
- Savastis: Šiaulių krašto senieji vėjo malūnai / Alina Borzenkaitė, Kultūros paveldo centras
- Refleksijos: vėjo malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse / dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, Lietuvos liaudies buities muziejus
Paroda
- Parodos „Šiaulių krašto vėjo malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“ atidarymas
Paroda veiks renginio metu – 2020 m. rugsėjo 24 d.
Daugiau informacijos:
Salvijus Kulevičius / tel. 8 614 74265 / el. p. salvijus.kulevicius@if.vu.lt
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą:
Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas (Šiaulių apskritis)
Projektą vykdo:
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Lietuvos liaudies buities muziejus
VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“
Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Šiaulių miesto savivaldybė
Partneriai:
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus
Pakruojo rajono Juozo Paukštelio viešoji biblioteka
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka
Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas
Renginyje būtina laikytis visų reikalavimų, reikalingų užtikrinant saugumą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo.
2019 m. spalio 26 d. (šeštadienis) kviečiame aukuriečius, klubo bičiulius ir rėmėjus į ekskursiją autobusu po Mažąją Lietuvą.
Numatoma kelionė, kuri gali kiek keistis:
8:30 val. išvykimas iš Šiaulių. (Galime rinktis prie Šiaulių miesto savivaldybės). 8.45 Akropolio stotelė.
Pirmas sustojimas naujai sutvarkytas Pavandenės Alkakalnis (Sklepkalnis).
Toliau vykstame į Dreverną. Vandenų apsupta Dreverna labai žavi. Tai senas žvejų kaimas, įsikūręs prie Kuršių marių ir Drevernos upės. Prie mažųjų laivų uosto, pavaikštinėsime marių pakrante. Ant kranto, stovi apžvalgos bokštas (15 m aukščio) nuo jo puikiai matosi visas uostas, marios ir Kuršių nerijos kopos. Baltosios kopos iš toli atrodo kaip kokie ledynai. Planuojamas sustojimas ~40 min.
Priekulė.
Kintai. Kintų miestelio centre stovi evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios istorija tiesiogiai susijusi su Ventės rage buvusia Vinderburgo pilimi… Bažnyčios istorija siekia 17 amžių..
Kintų Vydūno kultūros centre ekskursija po muziejų. Kiekvienam rekomenduojama apsilankyti TILSMO KAMBARYJE, kuris įrengtas, kaip šviesos ir garso instaliacija, …kalbanti” apie Vydūno aiškinamas energetines saules (,,Sveikata, jaunumas, grožė”).
Palikę Kintus vykstame į Ventės ragą – paukščių žiedavimo stotį.
Šilutė savo istoriją skaičiuoja daugiau nei 500 metų. (Šilutės Hugo Šojaus muziejus).
Pasigrožėję nuostabiais vaizdais, pajudame link Šiaulių, planuojamas grįžimas ~21:30 val.
Prisidėjimas prie kelionės 10 EUR.
Norintys vykti registruokitės tel. 867131027.
Vietų skaičius ribotas, tad nedelskite.
Kelionės rengėjas Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas AUKURAS
Kviečiame jaunimą ir suaugusius dalyvauti pažintiniame, orientavimosi žaidime, pasivaikščiojime po Šiaulius „Vydūno takais”, kuriame pralaimėjusių nebus.
Atraskite Vydūno pėdsakus Šiauliuose.
Komandų* REGISTRACIJA ir STARTAS:
2018 m. rugpjūčio 23 d. 18 val.
Prie Šiaulių Didždvario gimnazijos įėjimo.
APDOVANOJIMAI:
20 val. prie Šiaulių Turizmo informavimo centro (TIC)**
Dalyvius vaišins PREZO kepyklėlė!
*Komandą sudaro ne mažiau kaip du žmonės.
**Vieta gali keistis. Starte bus patikslinta.
Daugiau informacijos tel. 860038358
Organizatoriai:
Šiaulių skautų tuntas,
Vydūno draugija,
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras”
Partneris:
Šiaulių naktys, www.naktys.lt
Žaidimas rengiamas įgyvendinant projektą „Vydūno ąžuolas”, kurį finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.
Barsukyno ozas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu
LR aplinkos ministro 2018-04-16 įsakymu Nr. D1-300 paskelbta 19 naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Šiame sąraše geomorfologiniu valstybės saugomu gamtos paveldo objektu paskelbtas Barsukyno ozas, esantis Šiaulių raj., Kurtuvėnų regioninio parko Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje. Tai išskirtinio dydžio ir išvaizdos ilga, siaura kalva. Ozai yra reta reljefo forma Lietuvoje. Ozus žmonės vadina ožnugariais, milžinų takais. Sakydavo, kad tai milžinų keliai, kuriuos jie per pelkes supylė.
Ozas apjuosia puslankiu Barsukyno ežerą ir iškyla virš jo 23,4 m. Ozo ilgis 700 m, plotis 100-230 m. Aukščiausia ozo vieta 158,4 m virš jūros lygio. Vidutinis santykinis aukštis 16 m. Šlaitų nuolydis siekia daugiau kaip 15 laipsnių. Objekto plotas virš 9 ha. Barsukyno ozas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje – prieš 12 – 10 tūkstančių metų, ledyno plyšyje nugulus smėliui ir pavieniams rieduliams. Ant ozo 2017 metais buvo aptikti Pageluvio I ir Pageluvio II piliakalniai. Ant ozo stovi nudžiūvusi Sukilėlių pušis, prie kurios 1863 metų sukilėliai duodavo priesaiką. Ozo šlaitais praeina II pasaulinio karo apkasų grandinė.
Ozas yra 0,5 km nuo populiaraus Geluvos ežero pliažo. Ozą nesunku surasti, nes nuo pliažo įrengtos informacinės rodyklės į objektą, o šalia ozo pastatytas informacinis stendas.
Pro ozą praeina pėsčiųjų pažintinis takas „Pageluvio ežerynas“ ir dviračių trasa. Objekto koordinatės 55.803527, 23.099384 (WGS). Kviečiame aplankyti šį gamtos stebuklą.
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų pilną sąrašą galima peržiūrėti čia: ISAKYMAS_2018 GPO
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas kraštotvarkininkas Darius Ramančionis
Šiemet trečią kartą rengiamas Lietuvos medžio atrankos konkursas. Jo tikslas, kaip numato 2018 metų Lietuvos medžio atrankos konkurso nuostatai, – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie žmogaus ir medžio bendrystę, apie medžius kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.
Konkursą organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras”. Paraiškos bus priimamos balandžio-gegužės mėn. – nuo balandžio 3-os iki gegužės 31-os dienos. Konkurso dalyvius atrinks komisija, kurią sudarys jo rengėjų ir visuomeninių gamtosauginių organizacijų atstovai, kraštovaizdžio architektas, etnografijos ar istorijos specialistas, fotografas ar vaizduojamojo meno specialistas, dendrologas ar arboristas. Organizuojant konkursą trečią kartą į komisiją įtrauktas ir paraiškos teikėjas, kurio pasiūlytas medis 2017 metais tapo Lietuvos konkurso laimėtoju – http://www.arboristai.lt/439-lietuvos-medzio-rinkimai-2017/1443-ragan-egle
Konkurso metu bus išrinkta ne daugiau kaip 12 medžių, kurie dalyvaus antrajame etape.
Einamųjų metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapyje http://arboristai.lt/lietuvos-medzio-atrankos-konkursas/2018-metai, taip pat socialiniuose tinkluose, įvairiuose visuomenės informavimo priemonėse. Už konkurso dalyvius bus galima balsuoti nuo rugsėjo 20-osios iki spalio 19-osios. 2017 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 20 dieną.
Kviečiame teikti paraiškas 2017 metų Lietuvos medžio atrankos konkursui.
Paraišką dalyvauti Metų medžio atrankos konkurse gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys elektroniniu paštu konkursas@arboristai.lt. Joje turi būti nurodyta medžio rūšis, vardas, jeigu jį turi, augimo vieta (savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė, gretimybės) ir jos koordinatės, amžius, apimtis, aukštis ir kiti fiziniai parametrai, išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai. Be to, reikia pagrįsti, kodėl medis siūlomas konkursui, pridėti 1-3 jo nuotraukas ir (ar) ne ilgesnę kaip 3 min. vaizdo medžiagą, nurodyti istorinius duomenis arba pateikti žmonių liudijimus, mitus, legendas ir kitą, paraiškos teikėjo nuomone, svarbią informaciją.
Išrinktas šių metų Lietuvos medis kitąmet dalyvaus 2019 metų Europos medžio konkurse. Šis konkursas čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011 metais. Tuomet Europos metų medžiu buvo išrinkta rumunų Lelicenio liepa, 2012 m. – vengrų Felsomocsolado liepa, 2013 m. – vengrų Egerio platanas, 2014 m. – bulgarų Sliveno guoba, 2015 m. – estų ąžuolas Saaremos saloje, 2016 m. – vengrų Bataszeko ąžuolas, 2017 m. – lenkų Juozapo ąžuolas, šiais metais – portugalų Švilpiko kamštinis ąžuolas.
Plačiau apie 2018 metų Europos medžio rinkimų laimėtojus galite sužinoti čia – www.treeoftheyear.org/ETY-2/Uvod.aspx?lang=lt-LT
Skaičiuodami paskutines 2017 – Piliakalnių – metų, dienas Kurtuvėnų regioninio parko direkcija nori pasidžiaugti pasipildžiusi dar vienu – jau septintuoju piliakalniu.
Kaip praneša direkcija, piliakalnis buvo atrastas Kurtuvėnų regioninio parko kalvų, turinčių piliakalnių požymių, patikros metu. Minčių, kad Barsukyno kalva gali būti piliakalnis, prieš keletą metų kilo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistui kraštotvarkininkui Dariui Ramančioniui. Tokias dvejones kėlė aplink kalvą iškasti pylimai, aiškus dirbtinis kalvos formavimas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/kurtuvenu-regioniniame-parke-atrastas-naujas-piliakalnis-642-903204
Konferencija–Diskusija–Par
Lapkričio 30 d. (ketvirtadienį), 13 val.
„Šiaurės sparnai: Pasvalio krašto istorinių vėjo malūnų likimai“. Maloniai laukiame!
https://www.facebook.com/events/397564300660985/